Netradicinio verslo idėją vilnietei pasufleravo 2 vaikai ir 6 arai žemės

Lina Liubertaitė (31) yra iš tų moterų, kurios gyvenimą skirsto iki vaikų gimimo ir po. Pasak jos, natūralu, jog motinystė priverčia perkainoti gyvenimo vertybes ir atsakyti sau į klausimą „O ką aš noriu daryti dabar?"

Miestą iškeitė į gamtą

Vilnietė Lina Liubertaitė - dviejų sūnų mama. „Dičkiui" Rimui - treji su puse, o mažajam Viliui - dveji metukai. Baigusi marketingo studijas, moteris dirbo pagal specialybę ir buvo patenkinta savo karjeros galimybėmis. Tačiau gyvenimas būtų nuobodus, jei jame nebūtų posūkių ir neplanuotų vingių. „Taip jau susiklostė, kad išėjau Motinystės atostogų, gimė vienas berniukas, tada po pusantrų metų kitas. Natūralu, kad gimus vaikams, imi sėsliau žiūrėti į gyvenimą. Atsirado poreikis turėti savo namus, kad vaikai augtų labiau „gamtoje"- pasakoja Lina.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kaip nuo gimimo bendrauti su skirtingų Zodiako ženklų vaikais?
Visa tiesa apie svorį nėštumo metu

Taip daugiau negu prieš metus šeima miestą iškeitė į užmiestį. Tiesa, Dievo pamirštu užkampiu to nepavadinsi, greičiau - Vilniaus priemiesčiu. Štai, pavyzdžiui, iki vaikų darželio - vos penkios minutės, atstumas iki miesto irgi nedidelis.

Motinystės atostogose išbuvau trejus metus, per tą laiką keitėsi mano požiūris į daug dalykų. Tapimas mama yra vertybių permąstymo laikas. Kai klausi savęs, ko tu nori iš gyvenimo, iš karjeros, iš nuolatinio streso... Kas tau yra svarbu?Lina Liubertaitė

„Esu patenkinta sprendimu, ypač dėl vaikų. Kai gyvenome bute, trečiame aukšte, su vaikais išsiruošti su vežimėliais į lauką buvo iššūkis. Būdavo, žiemą kol aprengi vieną vaiką, po to kitą, pats sukaisti. Kai išeini pagaliau, tada vienas užsimano į tualetą, negali palikti kito - vėl su abiem kyli į trečią aukštą. Gyvenant name vaikai natūraliai būna daug ilgiau kieme.

Darau valgyti virtuvėje, o jie priešais virtuvės langą žaidžia smėlio dėžėje. Pamatau iš karto, jei verkia, galiu prieiti nuraminti. Esame apsitvėrę savo teritoriją, tad žiemą, kol rengiu vieną vaiką, kitą išleidžiu į kiemą. Žinau, kad kieme mano vaikui saugu, nes jame viskas pritaikyta vaikams. Kai gyveni bute, išėjus į lauką, kol jie žaidžia smėlio dėžėje, tu tą valandą, dvi, lauki. Kai name gyveni, gali su vaikais išėjęs į lauką pasitvarkyti aplinką. Štai vasarą su vaikais net pietus lauke valgydavome. Sprendimas gyventi name užmiestyje labai pasiteisino, kol kas esu beprotiškai juo patenkinta" - sako pašnekovė. 


Renato Ignatavičiaus nuotr.

Verslo idėją pasufleravo asmeninė patirtis

Lina Liubertaitė neteigia, kad toks gyvenimo būdas turi būti priimtinas visiems, buvo ir bus šeimų, kurios geriausiai jaučiasi apsuptos raudonų senamiesčio stogų, ir kurioms skaniausias kavinėje patiektas, o ne savo rankomis užaugintas pomidoras: „Žinoma, nesakau, kad tai priimtina ir tinka visiems. Kiekvienam skirtingai, jei žmogus nenori skirti dėmesio aplinkai, namo inžinerijai, infrastruktūrai, tegul jis geriau neina gyventi į namą. Kai gyveni bute, jei dingo elektra ar vanduo, paskambini, ir atvažiuoja pagalba. Jei vanduo dingsta name, tai jau tavo problema, ir tu turi galvoti, kaip iš to išsisukti.

Daug kas baiminasi vejos pjovimo, turint namą. Jei nenori vejos pjauti ir toje vietoje nevaikštai, gali įkurti daugiametį gėlyną ar žydinčių krūmų kompoziciją, gali kiemą išsibetonuoti, trinkelėmis išsikloti ar rasti kitą sprendimą".

Apsigyvenus nuosavame name, kurį supa lietuviui „tradiciniai" šeši arai, dviejų vaikų mama ėmė galvoti, ką su jais dabar nuveikus.

„Nežinojau, ką daryti. Mąsčiau apie du kelius: arba pasisamdyti apželdintojus, arba viską pasidaryti pačiai. 6 arai - standartinis sodo sklypas. Kai jis tavo ir tuščias, turi kažką sugalvoti. Kartais sugalvoti gerų sprendimų mažam sklypui yra sunkiau, negu dideliam, nes turi daug sprendimų pritaikyti vienai erdvei - norisi ir grožio, ir kažko skanaus užsiauginti, ir vaikams veiklos pasiūlyti. Pagalvojau, kad tokiu atveju man praverstų kursai, kuriuose būtų susisteminta informacija. Lankiau vienus, bet norėjau kažko daugiau.

Matydama, kad yra ir kitų, panašių į mane, vieną dieną susikaupiau ir nusprendžiau įkurti savo želdinimo kursus, kuriems pavadinimą „Geltonas karutis" išrinko vyras. Čiupau šią idėją iš karto, nes sugalvojau koncepciją, kaip viskas turi atrodyti, tikiu idėja, žinau, kokiam žmogui tai skirta, kaip viską jam pateikti" - sako netradicinio verslo sumanytoja Lina Liubertaitė.

Linos organizuojamuose kursuose savo žiniomis dalijasi šios srities specialistai. „Esu tokioje stadijoje, kai „Žinau, kad daug ko nežinau", todėl mokausi pati su kursų dalyviais, ir mūsų sklypas, kuriam tik vieneri metai, nuolat kuriamas. Sode ir darže žavu yra tai, kad tai nėra baigtinis projektas, kaip kuriant interjerą, tai - nuolatinis kūrybinis procesas. Beje, į jį galima įtraukti visą šeimą ir vaikus. Žinoma, nereikia jiems liepti tik ravėti, nes tada jie, aišku, nenorės padėti tėvams, bet jei kūrybiškai įtrauksite į bendrą veiksmą, jie bus patenkinti. Man pačiai ravėjimo darbai yra tokie, kurių mielai išvengčiau. Nesu žmogus, kuriam patinka įkišti nagus į žemę. Man labiau patinka planavimo ir kūrybinė dalis" - prisipažįsta pašnekovė.

Nykštukų namukas ir jokių sūpynių

Kai šeimoje auga vaikai, nori nenori turi pagalvoti apie tai, o ką įrengti jiems kieme, kad išėję į lauką turėtų veiklos. Linos požiūris šiuo klausimu ne visai tradicinis: „Manau, kad vaikams nebūtina kieme įrengti tradicinę vaikų žaidimo aikštelę - čiuožynė, smėlio dėžė ir sūpynės. Kartais vaikai prisigalvoja įdomesnių žaidimų su paprastais įrankiais.

Pavyzdžiui, padarius rusiškos P raidės formos strypą, tai būtų tobulas dalykas - vaikai ant jo gali užlipti, suptis, gali apdengti audeklu ir bus palapinė, gali priraišioti virvučių ir t.t. Tai bus daug vertingiau, negu daug vietos užimanti čiuožynė, nuo kurios vaikui gana greitai atsibos čiuožti. Be to, vaikai eina į darželį, kur žaidžia tradicinėse žaidimo aikštelėse.

Mes turim kilnojamą smėlio dėžę, kuri šiuo metu stovi po virtuvės langu. Iš pradžių maniau, kad po tuo langu man tiktų prieskonių darželis, bet supratau, kad ne, tai vieta, kur vaikai galėtų žaisti, ir aš juos visada matyčiau.

Vyras iš lentelių sukalė namuką, galima įeiti į jo vidų, telpa staliukas ir dvi kėdutės (vasarą vaikai jame ir valgydavo). Sugalvojau, kad kiekvienais metais galime jį apsėti skirtingais vienmečiais

Mes turim kilnojamą smėlio dėžę, kuri šiuo metu stovi po virtuvės langu. Iš pradžių maniau, kad po tuo langu man tiktų prieskonių darželis, bet supratau, kad ne, tai vieta, kur vaikai galėtų žaisti, ir aš juos visada matyčiau.Lina Liubertaitė

vijokliniais augalais. Viduje iš pagaliukų padarėme rėmelį, pakabinome kankorėžį - taip mūsų „Nykštukų" namelis net paveikslą turi! Prie namo yra pieva, kur vaikai gali palakstyti, kamuolį paspardyti. Dar maniškiai labai mėgsta su kreidelėmis piešti ant trinkelių kieme. Labai norėčiau šiemet pastatyti jiems kopetėles, kur jie galėtų karstytis. Prie namo galima su vaikais pasėti prieskonių, kad kiekvienas turėtų „savo" lysvę.

Kartais reikia nepamiršti paprastų dalykų ir pažiūrėti į viską kūrybiškai. Apželdintojai, kurie yra savo srities lyderiai, šiuo metu kalba apie nestandartinius projektus. Pavyzdžiui, teko skaityti apie idėją pastatyti kieme didelius akmenis, nuo kurių galima šokinėti nuo vieno ant kito, arba sugalvoti kitos veiklos. Na, ir klasika tapusi tiesa, kad vaikams reikia tėvų dėmesio, o ne brangių įrenginių kieme. Pritariu tam".

Kaktusams ir durnaropėms - ne!

Lina primena, kad yra tam tikrų taisyklių, kurių svarbu nepamiršti įrenginėjant savo kiemą, jei jame lakstys maži vaikai. Viena iš jų - vengti nuodingų ir pavojingų augalų. „Maži vaikai linkę viską liesti, čiupinėti, paragauti, todėl reikia vengti nuodingų augalų. Kartais net nepagalvotum, kad tas augalas nuodingas, pavyzdžiui - pakalnutė. Kartais nuodingos ne visos augalo dalys, o kai kurios - žiedai, vaisiai, spygliai. Taip pat reikia vengti dygliuotų ir spygliuotų augalų, ypač, jei netoli yra vaikų žaidimų zona. Jeigu yra gėlynas, kurio viduryje toks augalas, ir jo vaikas negali pasiekti, gal tada ir galima. Kita vertus, o jei į gėlyno vidurį įkris vaikiškas kamuolys?, - pataria dviejų vaikų mama. - Kas vaikams tinka? Visokie prieskoniniai augalai, ypač, kurie skleidžia kvapą.

Pas mus augo čiobreliai, petražolės, laiškiniai česnakai ir svogūnai, krapai, mėta ir melisa. Kvapų puokštė jau nemaža. Smagu duoti jų vaikui pauostyti. Galima žaisti, uždengus akis duoti atspėti, koks tai augalas. Kitas smagus žaidimas - pasiūlyti ieškoti vaikui augalų, kurie yra tam tikros spalvos, pvz., raudoni, žali, balti".

Augalai, kurie į namus privilioja sėkmę

Nepraleidžiame progos paklausti Linos apie augalų paslaptis - gal yra gėlė ar medis, kurį pasisodinus kieme, į namus ateis pinigai ir niekada neišeis meilė? Jauna moteris tik šypsosi tai išgirdusi ir sako, kad tokių augalų būta kiekvienoje kultūroje. „Mūsų tradicinis etnografinis „rūtų darželis" nėra primityvus, kaip gali pasirodyti. Anų laikų šeimininkės darželis daug pasakydavo apie ją pačią - ar ji yra valyva, ar darbšti. Tai, ką šiandien lietuvės augina savo gėlynuose, yra šiuolaikinė interpretacija, toli nuo etnografinio lietuviško darželio. Anksčiau prie kiekvienų namų augo rūtos, diemedis, ir daugelis augalų turėjo savo paskirtį, buvo auginami ne šiaip sau", - sako želdinimo kursų sumanytoja ir organizatorė.

Linai patinka atgyjanti tradicija krikštynų dieną pasodinti vaiko garbei medį, tačiau prieš žengiant šį žingsnį, ji pataria apgalvoti kelis svarbius aspektus: „Taip, tradicija graži, tik labai svarbu tinkamai pasirinkti medelį, kad jis iš tiesų būtų ilgaamžis. Dabar augalų pasiūla yra didelė, ir kai neturi žinių, gali pasimesti ir nusipirkti tai, kas netinka mūsų klimato juostai. Bus gaila, kai žiemą koks gražus medelis ims ir nušals. Prieš pirkdami medžio sodinuką, pasidomėkite, kokiose sąlygose jis prigis ir augs. Taip pat atsakingai parinkite vietą, kur sodinsite. Kad nebūtų taip, jog vėliau parduosite sklypą su visu vaiko medeliu" - sako pašnekovė.

Tikisi savo idėjomis užkrėsti kuo daugiau žmonių

Tai, ką šiandien daro ir kuo gyvena, Linai labai patinka. „Motinystės atostogose išbuvau trejus metus, per tą laiką keitėsi mano požiūris į daug dalykų. Tapimas mama yra vertybių permąstymo laikas. Kai klausi savęs, ko tu nori iš gyvenimo, iš karjeros, iš nuolatinio streso... Kas tau yra svarbu?

Sodininkystė mums, lietuviams, dar vis asocijuojasi su kolektyviniais sodai, su botais ir piktžolėmis, kurias reikia ravėti. Jei savaitgalį važiuoji į sodą, esą, užjaučiu, nieko gero. Noriu pakeisti stereotipus, parodyti, kad tai yra smagu ir prasminga. Noriu, kad žmonės biuruose per kavos pertraukėles kalbėtų apie tai, kokios veislės obuoliai šiemet užderėjo geriausiai. Noriu sukurti tokią „madą", nes ekologijos, slow food idėjos daug kam priimtinos.


Rūtos Buzienės nuotr.

Čia kaip su kulinarijos knygomis. Anksčiau jos būdavo nepatrauklios, bet įvyko lūžis, ir atsirado leidinių su meniškomis nuotraukomis, žymūs žmonės pradėjo dalintis receptais, pasidarė madinga gaminti namuose ir valgyti biure atsineštą maistą. Kai pietums atsinešime savo užsiaugintą braškę arba obuolį, mano svajonė bus išpildyta" - sako Lina.

Asmeninio archyvo nuotr.

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 6 mėnesių žurnalo "TAVO VAIKAS" prenumeratą.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis