„Man trisdešimt vieneri metai, tuoj atšvęsiu trisdešimt antrąjį gimtadienį, esu leidyklos vadybininkė, dabar - mažojo „direktoriaus“ sekretorė.
Mano vyras – Vidmantas, už mane vyresnis metais, pramoginių laivų technikas. Puikus vyras, bet dar nuostabesnis, kantresnis tėtis! Iš jo mokausi kantrybės su vaiku kiekvieną dieną.
Esame susituokę antri metai, kadangi esame ne jaunuoliai, nutarėm ilgai nelaukti, susilaukti vaikelio. Kaip tarėm, taip ir padarėm ir štai jis, mūsų berniukas- Laurynas, kuriam jau septyni mėnesiai!
Laurynas smalsus, aktyvus kūdikis, kuriam patinka ropinėti ir ieškoti vis naujų, įdomių laidų, varžtų, ar dar kokių įdomybių.
Mama save vadinu nuo tada, kai pajutau vaikelio judesius pilve. Neštumas buvo palyginus lengvas, nepykino, nebuvo neįprastų nuotaikų, ar kažko panašaus, tik svorio priaugau nemažai (daugiau kaip dvidešimt kilogramų). Džiaugiuosi, kad jau pavyko jų atsikratyti.
Pati motinystės pradžia nebuvo itin lengva, pirmiausia todėl, kad po natūralaus gimdymo sunkiai atsigavau, kol sugijau ir galėjau normaliai judėti praėjo pusantro mėnesio. Sūnelis iš pradžių buvo supainiojęs dieną su naktimi, tad teko padirbėti, kol pripratinom naktį šiek tiek ilgiau miegoti.
Kadangi Laurynas gimė žiemą, daug vaikščioti lauke nebuvo malonu, todėl vaikas puikiai miegodavo verandoje. O aš turėjau laiko savo pomėgiams. Vienas jų – eilėraščiai.
Nuo penkiolikos metų kuriu eiles, buvau sau prižadėjus išsileisti knyga trisdešimtmečio proga. Deja, to nepavyko padaryti, todėl tapusi mama nusprendžiau vieną iš svajonių įgyvendinti. Taip atsirado eilėraščių rinkinys “Kelias į save”. Šiame rinkinyje atrinkti septyniasdešimt šeši eilėraščiai nuo 2001-2016 metų. Pavadinimas iš dalies atskleidžia pagrindinę eilėraščių tematiką, tai svarbiausios gyvenimo paieškos: meilės, draugų, gyvenimo prasmės, savo mylimos veiklos. Apskritai manau, kad eilės yra tam tikra monologo forma, tarsi dienoraštis, kuris atspindi tavo gyvenimo situacijas, leidžia jas paanalizuoti tarsi stebint iš šono.
Esu iš tų poetų, kurie nelabai mėgsta skaityti poeziją, tačiau turiu keletą mylimiausių poetų: Vytautas Mačernis, Algimantas Baltakis, Salomėja Neris.
Motinystės derinimas su kūryba visoks, nes kuriu eiles tada, kai man žodžiai skamba galvoje ir būtinai turiu juos užrašyti. Nebūna taip, kad sugalvoju, jog turiu laiko tam ir dabar skirsiu laiko poezijai. Tikriausiai rašantys eilėraščius žmonės sutiks, kad žodžiai tarsi lietus - krenta iš dangaus, o tu rašai negalvodamas, tiesiog žinai, kad taip turi būti. Todėl kuprinėje su visais vaiko daiktais visada turiu užrašų knygelę ir tušinuką, maža kas, gal atplauks pačios gražiausios eilės?
Visoms mamytėms/tėveliams palinkėčiau atsipalaiduoti, pajausti malonumą momentiniuose dalykuose, pavyzdžiui, kai vaikas juokiasi, arba prisiglaudžia savo švelniais žandukais prie krūtinės, kvėpuoja į akis ir mažais pirštukais žaidžia tavo plaukais“.
Ilona mums dovanoja kelis savo kūrybos eilėraščius:
Kūdikėlis
Neįmanoma tavęs nemylėti,
Tu per daug gražus, norisi imti į glėbį
Nors burnytė maža, bet galingai didi!
Visi žino, kad tu- kūdikėlis esi.
Nors atrodai gležnutis, bet tavęs su kaupu,
Tu gali išvaryti visus už ribų,
Savo liūdesio dainą kartu su kitais,
Kūdikėliais mažučiais dainuoji rytais.
Tavo akys melsvutės, žiūri kažkur,
O burnytė vis ieško ramybės visur,
Išgyvenimo ratas verčia nesnausti,
Ir sėkmingai bei drąsiai save atstovauti.
O kai miegi, esi, angelas baltas,
Nusileidęs į žemę man širdį atverti,
Lyg pūkas padangėj skraidai ir kvepi,
Žibutėmis ir tuo, ką brangina visi.
Nors dienos nelengvos ir naktys be miego,
Verkimas, zyzlumas atrodo dėl nieko,
Bet tavo šypsniukas, akių šiluma,
Mamytės širdelę sušildo liepsna.
Ir kur tu bebūtum, tu mano esi,
Vaikutis, kuris nuolat sukas minty,
Ir jeigu tau liūdna - ateik pas mane,
Bet kur, bet šiltai, priglausiu tave!
2018.02.07
**
Laisvė
Ant jūros platybių
Žuvėdros paklydę,
Ištiesę sparnus
Sau lekia į viršų.
Suklikę per audrą
Parodo galybę,
Kad jūra banguota
Su jomis pasiklysta.
O mėlynas rytas,
Saulutėj nušvitus,
Parodys žuvėdrų
Gelmes nematytas.
Jų ilgesio giesmę,
Kuri kaip banga
Kiekvieną jų širdį
Užlieja staiga.
2004 08 09
**
