Tris vaikus auginantys įtėviai – atvirai apie savo patirtį

Tris vaikus įvaikinusi sutuoktinių pora pasakoja apie savo sprendimą tapti įtėviais.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Loretą sutikome, kai jai buvo pusantro mėnesio. Tą pačią minutę, kai ją pamatėme gulinčią globos namų lovelėje, žinojome, kad ji bus mūsų. Dar ir dabar apie tai negalime kalbėti be jaudulio, todėl, kad tai buvo tikras jausmas. Tokiais išgyvenimais apie pirmą mažąjį šeimos narį dalinasi įvaikinimo procesą praėję sutuoktiniai, kurie šiuo metu augina jau 3 vaikus.

Daiva ir Andrius (vardai pakeisti) – šeima, nusprendusi įsivaikinti biologinių tėvų apleistus vaikus, sako kad jau pradėjus kurti šeimą buvo apsisprendę, kad turės nors vieną įvaikintą vaiką, tačiau likimui pagailėjus savų vaikų, priėmė drąsų sprendimą ir šiuo metu jų šeimoje skamba net trijų įvaikintų vaikų klegesys.

Jau 19-tus santuokos metus skaičiuojantys įtėviai džiaugiasi darnia šeima ir pasakoja, kad Loreta (13 metų) šeimoje atsirado, kai jai buvo 3 mėnesiai, Matui (9 metai) tebuvo 1 metai ir 4 mėnesiai, o Mato biologinis brolis Danielius (4 metai) į šeimą pateko 1 metų ir 7 mėnesių.

Tėvai pasakoja, kad antrasis šeimos narys Matas iki atsiradimo šeimoje nemokėjo glaustis ar šypsotis. „Pirmą kartą atėjus jo aplankyti, jausmas buvo sunkus: jis stovėjo įsitempęs, nežinojo, ką daryti, kai jį apkabindavome, tačiau širdyje gyveno jausmas - jis mūsų",- pirmais įspūdžiai apie Matą dalinasi įtėviai. Žmogiško kontakto Matas vengė dar kurį laiką, labai atsargiai dūkdavo, tačiau jau po trečio aplankymo vos pamatęs Andrių – pribėgdavo ir parodydavo, kad nori apsižvalgyti nuo vyro pečių. Priešpaskutinio apsilankymo prieš įvaikinimą metu jau žinojo, kad kitą kartą namo išvažiuos jau su Matu ir atrodė, kad jis jautė tą patį.

Trečias vaikas šeimoje – Mato brolis Danielius. Apie Danieliaus buvimą globos namuose šeimą informavo Kauno Vaiko teisių apsaugos skyrius, įsigaliojus įstatymui įpareigojančiam informuoti įtėvius apie globos namuose augančius jų įvaikių biologinius brolius ar seseris. Pirmą kartą eidami aplankyti Danieliaus Daiva ir Andrius apie jį nieko nežinojo, tačiau intuityviai suprato, kuris iš visų vaikų yra būtent jis.

Daiva ir Andrius pasakoja, kad kiekvienas vaikas šeimoje apsiprato skirtingai.

Lengviausiai naujuose namuose apsiprato Loreta. Andrius lig šiol prisimena: „Kai ją vežėmės namo, globos namų personalas perspėjo, jog ji labai blogai miega ir naktimis ją reikia maitinti. Todėl pirmą naktį, kai mergaitę paguldėme į lovą, visą laiką buvome prie jos. Atėjus vidurnakčiui, kada, pasak personalo, buvo laikas maitinti, pasiruošėme mišinuką ir laukėme, kada ji prabus. Didelei mūsų nuostabai, mergaitė išmiegojo visą naktį neprabudusi".

Kalbėdami apie Matą tėvai atsimena, kad sunkiausiai vaikas priprato prie apkabinimų ir labai ilgai „kovodavo" dėl maisto lėkštės: greitai suvalgydavo viską, kas paduota, lyg bijodamas, kad kas nors iš jo atims. Jautėsi įtampa ir supažindinant vaiką su šeimą supančiais žmonėmis. Buvo labai malonu stebėti, kai laikui bėgant vaikas darėsi vis ramesnis ir vieną dieną šie simptomai tiesiog dingo.

Danielių, tėvai įvardina iš prigimties esant optimistu. „Pastebėjome, kad jis visada randa būdą būti laimingu. Todėl jis labai greitai ir lengvai prisitaikė prie pasikeitusios gyvenimo padėties",- pasakoja įtėviai.

Kaip didžiausius adaptacijos iššūkius Daiva ir Andrius įvardina vaikų sveikatos problemas, kurias vaikams rimstant psichologiškai taip pat pavyko įveikti.

Loretai buvo diagnozuota kairės pusės parezė. Buvo ir realių įtarimų, jog ji negirdi ir negirdės. Įtėviams teko praleisti nemažai laiko gydant mergaitės sveikatą. „Iš šiandieninės perspektyvos visa ši istorija atrodo kaip ne mūsų,- pasakoja Daiva,- Loreta ne tik girdi, kalba, bet ir turi muzikinę klausą. Loretos sveikatos problemos niekada netrukdė jos aktyvumui, nes šiuo metu ji susižavėjusi futbolu ir piešimu".

Matas, atvykus į namus, turėjo įprotį žaloti save: jei tik pajusdavo stresą - imdavo draskyti žandą. Praėjus keliems mėnesiais, šito įpročio neliko. Ne ką mažiau nustebino situacija, kai staiga vaikas panoro būti maitinamas, nors ilgą laiką Matas valgė pats. Tokie ženklai tėvams rodė, kad jis rimsta, dingsta nerimas ir įtampa.

Kaip sunkiausius momentus auginant įvaikius, Daiva ir Andrius įvardina brandos krizinius laikotarpius, kurių išvengti nepavyksta nei vieniems tėvams.

Dabar Loreta išgyvena ieškojimų ir naujų iššūkių metą – paauglystę. Ji nori save visur išbandyti, reikalauja daugiau teisių, tačiau kaip ir dažnam vaikui, jai sunkiai sekasi prisiimti atsakomybę. Ji jautri ir empatiška, bet tuo pačiu ir labai reikalaujanti dėmesio.

Matas - gabus ir protingas vaikas. Jis yra labai atsidavęs savo sesei ir broliui. Jam puikiai sekasi mokslai, turi gerą muzikinę klausą, tačiau nenoriai imasi fizinės veiklos. Matas visada nori dominuoti, kartais net tenka jo norą malšinti, nes užgožia kitus vaikus. Viena iš įdomiausių Mato savybių - sutikęs žmogų, jis greitai geba įvertinti, kaip su juo bendrauti.

Danielius yra tikras namų šviesulys, nes visose situacijose jis šypsosi. Jo pilni namai - tik spėk paskui jį. Jis noriai dirba visus darbus: ir sode, ir prie statybų ir virtuvėje. Mielai draugauja, labai nori būti su Loreta ir Matu. Vaiką domina technika.

Daiva ir Andrius pasakoja, kad naujo šeimos nario įvaikinimas reikalauja didelio susikaupimo, atidumo ir atsidavimo. Proceso metu susiduriama su savo jausmų sumaištimi, papildomų pareigų atsiradimu, todėl ir šis taip visų peikiamas laikotarpis, kurio metu ruošiami dokumentai, lankomos pamokos, laukiama pasiūlomo vaiko yra prasmingas, jei tik jį skiri savęs paruošimui.

Tėvai stebisi, kad dažnai viešoje erdvėje galima rasti skundų, jog įvaikinimo procesas užtrunka. Galima rasti ir pamąstymų, kam tie parengiamieji įvaikinimo kursai yra reikalingi. Daiva ir Andrius šiuo klausimu nusiteikę kategoriškai - mokymų būtinai reikia. Kursai padeda sudėlioti viską į vietas, pokalbiuose ir diskusijose, galima rasti vaiko priėmimo į šeimą niuansų, apie kuriuos net nesusimąstoma.

„Mes juos tiesiog mylime ir jie mus visada džiugina, na išskyrus tuos atvejus, kai bando išsisukinėti nuo pareigų, kai reikia priminti, kad reikia padaryti tai ir tai, kai jie laiku nesusiruošia mokyklai, tačiau su tuo susiduria visi tėvai", - pasakoja Daiva.

Daiva ir Andrius pasakoja, kad vaikai žino, kad yra įvaikinti ir savo atsiradimo šeimoje istoriją. Kiek daug apie tai kalbėti šeimoje arba artimojoje aplinkoje, renkasi patys vaikai. Loreta labiau vertina savo privatumą, ji vengia apie tai kalbėtis ne su šeimos nariais, tačiau ji nori žinoti apie savo kilmę. Mato ir Danieliaus biologinių tėvų gyvenimas - įtėviams žinomas geriau, todėl jei jiems kyla klausimų, jie visada atsako. Danieliui tokie klausimai dar nekyla, o Matas domisi daugiau dabartiniu savo gyvenimu. Kadangi sprendimas gyventi tiesoje buvo ankstyvas - apie tai įtėviams kalbėtis nėra sunku. Šnekantis su vaikais apie praeitį svarbiausia tinkamai įvertinti situaciją ir likti objektyviu t.y. be reikalo nepagražinti arba nepabloginti situacijos.

Daiva ir Andrius džiaugiasi, kad šeima, draugai gerbė ir priėmė jų sprendimą.

Nei iš vienų nesulaukė neigiamos reakcijos. Ypatingas ryšys buvo tarp Loretos ir senelių. Tai - jų mylimiausia anūkė. Didelė šeima gali pasikliauti ir visais savo draugais – ratas yra patikimas ir patikrintas jau ne vienų metų džiaugsmais ir vargais.

Pasakodami apie savo didžiausias baimes prieš įvaikinimą, įtėviai atvirauja, kad didžiausią nerimą kėlę ar sugebės būti gerais tėvais savo vaikams. „Ir tada, ir dabar, kiekvieną minutę, nerimaujame dėl jų jausmų, dėl jų minčių, dėl jų sveikatos, dėl jų ateities", - pasakojo Daiva.

Kitoms šeimoms, kurios dar tik galvoja apie įvaikinimą Daiva linki drąsos ir pradžiai nepabijoti prisiimti atsakomybės globoti vaiką. Andrius priduria, kad žengti pirmą žingsnį per kūdikių/vaikų namų slenkstį tikrai nelengva. Bet kai eini švaria galva ir ramia širdimi, vienokiu ar kitokiu atveju, viskas susiklosto taip, kad vėliau jauti pilnatvę ir džiaugsmą, turėdamas dėl ko gyventi prasmingai.

VšĮ Vaiko ir tėvų centras „Aš ir mes" rengia šeimas vaikų globai, įvaikinimui, taip pat veda įvairius mokymus, savitarpio paramos grupes bei konsultuoja šeimas, jau auginančias įvaikintus arba globojamus vaikus. Todėl, jei Jus aplanko mintys apie vaikų globą arba įvaikinimą, jei svarstote galimybę auginti savo tėvus praradusį vaiką, kviečiame kreiptis į VšĮ Vaiko ir tėvų centrą „Aš ir mes", Kaune.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

Eglė Straleckaitė: dabar svarbiausia – neužbučiuoti vaikelio (1)

Šokėja ir šokių mokytoja Eglė Straleckaitė–Daugėlė (25 m.) su vyru verslininku Justinu Daugėla (28 m.) augina trijų mėnesių dukrytę Vakarę.

Princą George ir princesę Charlotte aplankė ypatingi svečiai

Karališkosios šeimos atžalos princas George ir princesė Charlotte vakar sulaukė ypatingų ir seniai matytų svečių.

10 princesės Dianos citatų, kurios privers susimąstyti (1)

Jungtinei Karalystei princesė Diana padovanojo du sosto paveldėtojus – princą Williamą ir princą Harry. Ji sugebėjo įskiepyti sūnums pagarbos vienas kitam, meilės šeimai ir, savaime suprantama, moterims jausmus.

Merūnas: mano karjeros kaina – nesimatymas su vaikais (10)

Išnaudoti talentą ir siekti karjeros, ar atsidėti šeimai? Žinomi Lietuvos žmonės tampa pavyzdžiu, kaip suderinti asmeninius ir karjeros iššūkius, nors pripažįsta – tai nelengva.

Šarūnas ir Laura Mazalai su dukrytėmis dalyvavo ypatingoje fotosesijoje (1)

Žurnalistai, restorano „Valflių namai" įkūrėjai, Šarūnas ir Laura Mazalai, pirmą kartą leidosi į avantiūrą su visa šeima.

Austėja Landsbergienė atskleidžia laimingos šeimos receptą (25)

„Kai žiūriu atgal, kartais net šiurpuliukai perbėga, kaip turėjo būti sunku: dirbi per du darbus, mokaisi, gyveni mažulyčiame nuomojamame bute, vaikai mažulyčiai, auklei neturi pinigų, tad kvietiesi tik tada, kai jau būtinų būtiniausiai reikia...“ - sako žinoma edukologė, socialinių mokslų daktarė ir keturių vaikų mama Austėja Landsbergienė.

Girmantė Vaitkutė: kuo daugiau vaikų, tuo širdis didesnė ir rankos apkabinimams tarsi pailgėja

Girmantė atvira: vaikų ji nori labai ir net ne svarbiausia jai būtų aplinkybės. Svarbiausi jai - mamos pasakyti žodžiai: „Nesvarbu, ar ištekėjusi, ar ne, svarbu, kad iš meilės". Apie taip laukiamus vaikus, gyvenimo stebuklus ir moteriškas patirtis kalbamės su įstabaus balso savininke, atlikėja Girmante Vaitkute.

20-ą vaiką pagimdžiusi moteris pareiškė, kad tai jau pabaiga (19)

20 vaikų per 30 metų. Tokia įspūdinga vaikų statistika gali pasigirti pati gausiausia Didžiosios Britanijos šeima.

Radvilų palikuonė Janina Radvilė: aš nesu klasikinė močiutė (3)

Mes, suaugusieji, didžiųjų metų švenčių laukiame ne dėl dovanų, o labiausiai turbūt dėl susitikimų, kuriems kitu metu nerandame laiko. Per šventes sodiname vaikus į automobilį ir važiuojame lankyti močiučių, senelių, tetų ir dėdžių, sėdame kartu prie vaišėmis nukrauto stalo ir kalbamės apie tai, kas seniai buvo kalbėta...

Antro vaikelio besilaukianti Indrė Kavaliauskaitė-Morkūnienė: vaikai yra stebuklas (3)

Prie Krizinio nėštumo centro akcijos prisijungusi dabar antro vaikelio besilaukianti Indrė Kavaliauskaitė-Morkūnienė klausia: "Gal galime padaryti gražesnį pasaulį su vaikais?".

Įkvėpta motinystės lietuvė sukūrė knygą, kuri vaikus nukels į XVI amžių (1)

„Elenos istorija: labirintų paieškos“ – tai neeilinis, Lietuvos istorija paremtas pasakojimas apie keturis draugus, iš tiesų galėjęs įvykti XVI amžiuje Vilniuje.

Dr. Arūnas Liubšys apie gimdymą namuose: daug kas nutylima (47)

"Pastaruoju metu vis dažniau moterys kovoja už teisę gimdyti namie. Bet kur kas dažniau medikams tenka prabilti apie tai, kuo baigiasi tokia drąsa", - rašoma naujoje dr. Arūno Liubšio knygoje "Naujagimių gydytojo užrašai".

J. Arlauskaitė-Jazzu: motinystei pasiruošti neįmanoma (5)

Atlikėjos Justės Arlauskaitės-Jazzu dainų tekstai kupini jausmų ir meilės. Ir Justės gyvenime jų netrūksta. Pati atlikėja prisipažįsta, dabar jos gyvenime ramybės ir harmonijos laikas.

Janet Jackson neįmanoma atpažinti: kas lėmė tokius pokyčius

51 metų Janet Jackson nustebino savo gerbėjus pasirodžiusi neatpažįstamai pasikeitusi savo koncertinio turo Luizianoje metu.

Sandra: nedirbau tik dvi savaites iki gimdymo (12)

Kaune gyvenanti stilistė, kirpėja ir prekinio ženklo „Virgo wedding dress" įkūrėja Sandra Paulauskaitė - Sabaliauskienė su vyru Roku pirmagimės Atėnės susilaukė vos prieš kelis mėnesius.