Unikali lietuvių šeimos patirtis: į Laplandiją važiavo automobiliu FOTO

Renata su šeima keliavo pas Kalėdų senelį, ilgai svajotą ir planuotą išvyką. Kaip jai sekėsi - išsamus pasakojimas su nuotraukomis.

Pirma stotelė - Ryga ir keltas į Švediją

Išvykome gana niūrią ir šlapią dieną. Į Rygą gana greitai atvažiavome, o ten jau keltu į Stokholmą. Laive netrūko pramogų, ypač tiems, kas ilgai nemiega. Iš pradžių tai visai nekoks koncertas buvo, kažkoks latvių choras kalėdines giesmes dainavo, bet vaikams lakstyti ir linksmintis jis netrukdė. O po to buvo ir Kalėdų Senelis, su vaikučiais meduolius puošė. Na, o ryte jau pamatėme gražų vaizdą pro langą.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Vaikas mušasi: kaip reaguoti tėvams, kad tai nepasikartotų
Interviu su gydytoja apie vaistažolių arbatas: kada jos padeda, o kada - kenkia

Asmeninio archyvo nuotr.

Smagu, kad sulaukėme ir taip norėto sniego, tik paskui jis nebedžiugino. Tolstant nuo Stokholmo, vis labiau krito temperatūra. Vienoje vietoje rodė net -22! Pradėjome stoti vos ne kiekvienoje kolonėlėje, ieškodami kuro priedų, kadangi važiavome dar lietuvišku kuru ir bijojome, kad užšals. Beprasmiška. Jie net nesupranta tokio dalyko, kaip „vasarinis kuras". Važiavome, kiek galėjome, paskui jau pylėmės kolonėlėje, bet vis tiek buvo neramu.

Švedija mums patiko. Kiekviename lange dega Kalėdinės žvakidės - ir taip visoje Švedijoje - kiek važiavome, tai vos porą tuščių langų matėme. Elektra ten turbūt nieko nekainuoja, nes šildosi jie irgi elektra! Rezervavom kambarį su bendru wc ir virtuve, bet kadangi daugiau nieko nebuvo, tai visas namas buvo mūsų. Labai patiko skandinaviškas interjero stilius. Išvažiuojant šeimininkė tik palingavo galvą, atseit, kaip mes važiuosim toliau, juk toks blogas kelias...

Ekstremalus važiavimas snieguotais keliais

Kelias buvo geras, tik mes į tokį sniegą pataikėm, gyvenime nepamenu, kad taip pas mus būtų snigę. Nieko nesimatė, keliai nevalyti ir tikrai jokiom druskom nebarstyti, o jie sau lekia 100 km/h greičiu. Paskui matėme per TV, kaip Stokholmas visas tame sniege "stovėjo".
Pagaliau pasiekėme Suomiją - tamsu ir šalta. Gyvenome 100 km į šiaurę nuo Rovaniemio (Kalėdų Senelio namų) labai gražiame kurorte Luosto. Tai jau pats viršus mūsų žemės rutuliuko, taigi, galima sakyti, kad pagaliau tiesiai vaikščiojome.

Atvykus termometras rodė -27. Smagu, ar ne? Bet trobelėje buvo šilta. Kaip sako Karolis, namas iš malkų. Vienas didelis kambarys, dviejų aukštų lovos, yra ir virtuvė, ir židinys, visi patogumai plius sauna.

Asmeninio archyvo nuotr.

Labai graži gamta - ir sniego buvo ligi soties. Nors buvo nemažas šaltukas, bet tikrai ne taip šalta, kaip pas mus. Nosytes, aišku, gėlė šiek tiek, bet kai smaginiesi, tai netrukdo. Pasirodo, kad ir šiaurės pašvaistė buvo mūsų miestelyje, bet deja, mes nematėme. Vyras iki šiol graužiasi.

Asmeninio archyvo nuotr.

Važiavimas ten pabosta. Jokios civilizacijos, tik miškai, miškai... Na, dar elniai ant kelio... Tai kelias kažkaip labai prailgdavo, o dar saulės trūkumas. Ten šviesu vos porą valandų. Saulė vos iki medžių viršūnių pakyla ir jau leidžiasi, taigi šviesu kažkur nuo 11 iki 15 val, o gal ir dar mažiau.. Mums pusryčiai buvo nuo 8 valandos, bet ar jūs įsivaizduojate, kaip sunku tamsoje, lyg gilioje naktyje, keltis ir eit į lauką.. Vakarai irgi ilgūs. Juokiuosi, kad užtat jie ir išmąstė savo garsųjį Angry birds.

Kalėdų senelio gimtinėje

Rovaniemyje buvo ne taip gražu ir sniego mažiau. Kasdien tikrinom prognozes ir tiesiogines transliacijas žiūrėjom - didelių šalčių neprognozavo (prognozės buvo apie -14 ir turėjo mažėti), bet atvažiavom ir vieną dieną buvo - 17, kitą - -21. Taigi, šiaurės ašigalyje šilta nebūna.

Dabar apie svarbiausią - Kalėdų Senelį.

Toks nemažas jo namukas. Irgi iš malkų. Visur skelbiama, kad įėjimas nemokamas, bet visgi išeinant teks susimokėti. Negi sukorę tokį kelią grįšite be nuotraukos? O nuotraukos atsieis nepigiai (patiems fotografuoti negalima). Viena didelė A4 formato foto - 29 eurai, jei dar norėsite ir video - 49 eurai, galima rinktis 5 atvirlaiškius (mes juos ėmėme) - kainuoja 30 eurų. Išeisite, aišku, per suvenyrų parduotuvėlę, kurių čia apstu. Mes tradiciškai sau ir artimiesiems pirkome magnetukus (kainos nuo 2,5 eurų), nes atvirlaiškius aš pati darau iš savų nuotraukų.

Asmeninio archyvo nuotr.

Šalia galite pasivažinėti elniais. Nepigu, nors kas ten pigu?..

Asmeninio archyvo nuotr.

Taip pat yra ir Haskių mini ferma - įėjimas suaugusiems 6 eurai, vaikams nuo 2 metų - 3 eurai. Nors žiūrėti ten realiai nelabai yra ką. Na, prie mažų šunyčių pabūt smagu, ir tiek. Dar galima pasišildyti ir išgerti arbatos. Galima, aišku, ir pavažinėti.

Asmeninio archyvo nuotr.

Už 2 km yra bene įdomiausias (vaikams) atrakcionas - Santa Park. Tai po žeme įrengta gana nemaža erdvė su įvairiomis pramogomis. Bilietas suaugusiam 29 eurai (galioja 2 dienas, bet realiai paskui ten nėra ką veikti). Vyksta vaidinimai, elfų mokyklėlė (už diplomą reikia mokėti 5 eurus), galite Kalėdų Seneliui plunksna parašyti laišką (šalia, žinoma, tokią plunksną siūlo įsigyti...), marginti meduolius, pagaminti savo nykštuką, apsilankyti Ledo karalienės valdose.

Asmeninio archyvo nuotr.

Pats mėgiamiausias vaikų atrakcionas - pasivažinėjimas rogutėmis po pasakų mišką. Mums pasisekė, kad pirmąją dieną nei šiame parke, nei pas Senelį nebuvo daug lankytojų, tai ramiai sau galėjome pramogauti. Kitą dieną (kaip tik buvo Suomijos nepriklausomybės diena, laisvadienis) buvo pilna žmonių - ir vietinių, ir turistinių autobusų. Tada jau stumdytis nelabai smagu, visur nusidriekia eilės.

Nuvylęs zoologijos sodas

Važiuojant jau link namų, išzyziau vyrui nuvykti į Ranua zoologijos sodą, taip išgirtas gi. Sumokėjom po 13 eurų, ir ką? Žiūrėt nelabai yra ten ką. Pelėdos, 2 baltos meškos, mieganti lapė, elniai laisvi vaikšto. Dar prie įėjimo stovi perrengtas meškinas ir siūlo nusifotografuoti (atsieit, simbolis šio zoologijos sodo), už nuotrauką nei daug, nei mažai - 15 eurų. Tiesa, vaikams paruoštos ir rogės/vežimukai, kad tėveliams nereikėtų tampyti. Nežinau, kaip kam, bet man mūsų Kaune esantis zoologijos sodas atrodo geresnis.

Asmeninio archyvo nuotr.

Na, kaip ir viskas. Toliau mūsų maršrutas buvo: Helsinkis - Talinas - namai.

Patarimai keliaujantiems savarankiškai:

- Važiuokite tik su automobiliu 4 varomais ratais, padangos turi būti idealios, nes kelių ten niekas nebarsto. Suomijoje keliuose posūkiuose buvo paberta smėliuko, o šiaip visur važinėjome grynu ledu.

- Pasirūpinkite žiemišku termostatu (mūsų dar itališkas, tai galiniai langai užšalo.

- Prisiminkite, kad kuras turi būti super žieminis.

- Mes važiavome džipu naujomis padangomis, tai kelyje jautėmės drąsiai, nors teko pravažiuoti ir į pusnį įlėkusius automobilius, ir kelis vilkikus, ant šono gulinčius.

- Žibintai taip pat labai svarbūs (vietos gyventojai mažiausiai po 2 papildomas lempas turi).

- Greitį viršija ir švedai, ir suomiai, tik proto ribose.

- Pravažiavom visą Suomiją ir beveik visą Švediją – policijos visai nematėm. Fotoradarai tik Suomijoje poroje kelių, tai išvis kas porą kilometrų buvo.

- Apsipirkti maisto normaliomis kainomis galite Lidl ir Ksupermarket parduotuvėse.

Štai čia visas mūsų maršrutas:

Asmeninio archyvo nuotr.

RENATOS blogas

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis