Viktoro Diawaros žmona (kai pasakau, kad ją taip pristatysiu, paprašo parašyti „Diawara +1"), dviejų vaikų, 6-erių Kipro ir 4-erių Izabelės, mama ( m.) nebijo būti savimi ir prie klasikinės juodos suknelės priderinti dryžuotas kojines, kurios jai teikia ugnelės. Ar ši žavi ir veikli moteris sugeba rasti laiko sau? Ką jai reiškia mylėti save?

Kai kalbėjomės telefonu, minėjote, kad neturite kada ilgai stovėti prie veidrodžio. Išdalijate save vaikams, vyrui, darbui. O kur laikas sau?

Nedaug laiko užgaištu žiūrėdama į savo atvaizdą veidrodyje, nes laikui bėgant jau žinau, kas man tinka ir patinka, todėl ir susisuku greitai. Kai gimė vaikai, išties daugiausia dėmesio skyriau kaip tik jiems, visi kiti reikalai liko, kaip sakoma, už borto. Tačiau kai mažyliai ūgtelėjo, pradėjau stengtis surasti vidurkį, kad ir kitos gyvenimo sritys nebūtų nuskriaustos. Ne visada pavyksta surasti asmeninio gyvenimo, vaikų ir darbo pusiausvyrą, bet labai stengiuosi, „dėlioju" laiką, kada su kuo ir ką veiksiu. Ilgai gyvenome esant dideliam kūrybiniam chaosui, tačiau pradėjau jausti, kad nieko nebespėju, kad toks gyvenimas vargina. Namai, vaikai, darbai – viskam reikia atiduoti dalelę savęs. Todėl šiais metais nusprendžiau gyventi kitaip, susikurti planą, ką ir kada veikti, ir to plano laikytis. Ne visada pavyksta, pasitaiko ir improvizacijų, bet kažkokio konkretumo jau yra.

Ar randate laiko poilsiui, gerai knygai?

Taip, aš labai mėgstu skaityti. Kurį laiką vis negalėjau rasti laiko knygoms, tačiau dabar vis dažniau jas atsiverčiu. Dažniausiai skaitau verslo, vadybos knygas, grožinei literatūrai laiko lieka kur kas mažiau. Na, dar daug skaitau vaikams. Bendravimas su knyga yra labiau vakaro ritualas – paimu jas į rankas, kai vaikai užmiega. Apskritai vakarais stengiuosi atitrūkti nuo gyvenimo rūpesčių, darbų, minčių ir kartu su vyru žiūrime filmus arba skaitau knygas. Filmai – kita mano aistra, žiūriu jų daug, įvairių, kiekviename jų, kaip ir kiekvienoje knygoje, ieškau įkvėpimo. Viskas, ką pamatau, perskaitau, „nugula" viduje ir suteikia naujų minčių. Sunkesnio žanro filmai verčia permąstyti gyvenimą, tobulėti, mąstyti.

Atrodo, kad mėgstate save analizuoti, narstyti po kaulelį.

Aš iš tiesų tai mėgstu, beje, ne tik save, bet ir kitus. Tokia analizė yra dar vienas mano ritualas. Kai atsigulu miegoti, apgalvoju, kas įvyko per dieną, kaip jaučiausi, kaip norėčiau jaustis. Man patinka tokia analizė, nes jai skyrus nors ir penkias minutes atsiranda labai aiškus visos dienos vaizdas. Tai leidžia pasiruošti kitai dienai ir kartu yra gera proga apgalvoti, kodėl buvo sunku, ramiai pagalvoti apie kilusius iššūkius ir kaip jų išvengti.

Daugelis moterų neįsivaizduoja meilės sau be namų, be jų jausmo. Jums namai svarbūs, ar tai tik nakvynės vieta?

Kuo toliau, tuo labiau man tampa svarbūs namai. Kol neturėjau vaikų, namai ir buvo vieta, kurioje miegu, iš kurių išlekiu, kad daugiau pamatyčiau, patirčiau. Tuomet labai norėjosi viską aprėpti, savo akimis išvysti. O dabar namai man yra ir laisvalaikis, vis ilgiau laiko praleidžiu juose. Kaip tik dabar įrenginėjame savo nuosavus namus, tad jų kūrimas užima svarbią vietą mano gyvenime. Namus vadinu savo laisvalaikiu, nes tai, kas kitiems yra laisvalaikis – kultūrintis, man yra darbas.

Viename renginyje pasirodėte su maža juoda suknute ir dryžuotomis pėdkelnėmis. Toks derinys neliko nepastebėtas. Mėgstate išsiskirti minioje?

Manau, kad minioje išsiskiria asmenybės, nors ir kaip jos yra apsirengusios. Nes turintis vidinį užtaisą žmogus bus visų pastebimas. Na, o aš kuo toliau, tuo labiau noriu būti tokia, kokia esu – dar pati ne visada žinau, kokia ta aš, ir nuolat ieškau savęs. Darbužius renkuosi pagal tai, kaip jaučiuosi, o ne kad būčiau įdomi kitiems. Dizainą, stilių ir madą visada mėgau, dar man patinka originalūs žmonės, gebantys atrasti savo unikalų stilių. Tokie, kurių asmenybės saviraiška yra stilius. Patinka man įdomesni, keisti deriniai. Dryžuotos kojinės, priderintos prie juodos suknelės, atspindi mane, teikia ugnelės.

Sakoma, kad save mylinti moteris turi rasti laiko tik sau. Ar jaučiate poreikį kartais „pabėgti" nuo vaikų ir vyro?

Taip ir tai visiškai normalus poreikis. Vienas mano malonumų – pagulėti vonioje, kurioje niekas netrukdo atsipalaiduoti, pabūti su savimi. Pabūti su savimi yra be galo svarbu – tai vienas šių metų mano atradimų. Pajutau, kad jau nebesuprantu, kaip spręsti problemas, ko noriu, ką galiu nuveikti, ir sugalvojau išvykti viena į kelionę, kad galų gale „išvėdinčiau" galvą ir „susitarčiau" su savimi. Supratau, kad nuo šiol kasmet taip elgsiuosi, nes kai galva pailsi, visas mano kūrybinis kelias klostosi aiškiau. Tampa aišku, kaip toliau gyventi, nuo ko pradėti įgyvendinti naujas idėjas. Pamačiau, kad kai grįžau pailsėjusi, šviesesne galva, ir mano vyras bei vaikai buvo laimingi. Tokios kelionės padeda atsikratyti nereikalingų minčių, išlikti pozityviai, išsiaiškinti, ko iš tiesų nori.

Kokia būnate, kai supykstate?

Nedaug kas matė mane supykusią, tačiau tie, kurie matė, ko gero, nenorėtų dar kartą išvysti. Aš esu sunkiai suerzinama, bet jeigu supykstu, leidžiu lietis emocijoms. Manau, kad tai sveika, nes tokio emocionalaus pokalbio pabaigoje jau pradeda atrodyti, kad padėtis ne tokia bloga, kad išeičių yra ne viena ir ne dvi.

Ar tiesa, kad moteris, kuri save myli, ir atrodo kitaip – gražesnė, labiau švytinti?

Be abejo. Kiekvienas žmogus privalo save mylėti, vyras tai ar moteris. Ne egoistiškai, kad viskas tik man ir man, bet mylėti save visa savo esybe, nes tada atsiranda ir meilė gyvenimui. Kai sau patinki, atsiranda mažų džiaugsmelių, didelių džiaugsmų ir, priešingai, nemylėdama savęs, negali ir kitų mylėti. Mylėdamas save žmogus gali kažką duoti kitiems. Todėl kad turėtum ką duoti kitiems, labai svarbu pasirūpinti savo fizine ir dvasine sveikata. Tik tuomet savęs dalinimas yra malonus. Ir, priešingai, kai neturi ko duoti, o privalai, tampi auka, kenti. Tai nėra gerai.

Ar yra kas nors, ko ilgitės, apie ką svajojate?

Aš visada svajoju, fantazuoju, labai daug laiko tam skiriu. Antra vertus, tikrai džiaugiuosi tuo, ką turiu, o jeigu ir svajoju apie daugiau, žinau, kad kada nors tai turėsiu. Mano svajonės yra labiau kryptis, kuria noriu žengti. Svajoti ir nesiekti savo svajonės – ne man. Gyvenimas toks, kad kiekvieną minutę save „augini", kuri savo gyvenimą, ieškai impulsų. Suvokiu, kad reikia laiko svajonėms išsipildyti, ir einu kryptingai ta linkme. Nėra taip, kad galvočiau: kai būsiu devyniasdešimties, štai tada galėsiu tą ir aną. Kartais pagalvoju, kad dar to ar ano trūksta, bet vakare atsigulusi miegoti suprantu, kokia aš laiminga, kiek daug turiu, o ko dar neturiu, vis tiek turėsiu. Juk puiku yra žinoti, ko nori.

Darbas ir veikla yra susijusi su meile sau?

Be abejo. Darbas man labai svarbus, tikrai žinau, kad negalėčiau būti namų šeimininkė – išbandžiau šį vaidmenį augindama vaikus. Mano veikla man teikia laimės, tai svarbu ir vaikams, nes jie, matydami, ką veikiu, turi puikų pavyzdį, akstiną ieškoti to, kas jiems patiems patinka. Man gerai, kai galiu atsiduoti ne tik namams, bet žaviuosi ir tomis moterimis, kurios save realizuoja kurdamos savo namus, saugodamos jų jaukumą. Ką gi, aš ne tokia, man norisi kūrybos, man patinka daug kur būti, dirbti. Maloni veikla padidina meilę sau, o štai nepatinkanti visiškai nėra prasminga. Man atrodo tikra kančia eiti į darbą ir būti jame vien dėl to, kad reikia. Visoms moterims palinkėčiau atrasti tą sritį, kuri joms patinka, ir nepabijoti jos siekti, nevengti pokyčių. Suprantu, kad tai nėra lengva, kad ne kiekviena gali būti verslininkė, bet kiekviena gali ieškoti kito pasirinkimo, kitų galimybių, gali susipažinti su naujais žmonėmis, daugiau mokytis. Viskas įmanoma su sąlyga, kad nesitikėsime, jog sėkmė aplankys staiga – jai reikia laiko.

Daugelis žmonių sako: „Jeigu turėčiau pinigų, galėčiau tą ar aną." Ar pinigai padeda save mylėti?

Pinigai padeda gyventi patogiai – išvykti į kelionę ar pan., tačiau su meile sau nėra susiję. Neturint jų pertekliaus tikrai galima mylėti save.

Koks yra mylinčios save Živilės pomėgis?

Nerti vis gilyn į žinių pasaulį. Besidomėdama vienomis žiniomis, „užkliūnu" už kitų ir taip sužinau vis ką nors nauja. Man patinka žinoti, tobulėti, skaityti mokslinius straipsnius apie naujus atradimus, apie kosmosą. Kitas pomėgis – kūryba. Visuomet norėjau būti kūrybininkė, planavau stoti į dailės akademiją, tačiau buvau gabi „tiksliukė", tad likimas nubloškė į šią sritį ir tapau diplomuota ekonomiste. Bet štai dabar grįžau ten, kur mano vieta – į kūrybos vandenis.

Išsamus žurnalo anonsas ČIA.
Užsiprenumeruoti palankiausiomis sąlygomis žurnalą galima ČIA.