Dukrytei sulaukus 6 mėnesių nusprendėme, kad dabar – pats geriausias laikas rudens atostogoms svetur. Kriterijai atostogų krypčiai buvo keli: norėjome vykti piečiau, kur spalio pabaigoje dar galėtume pasimėgauti šiluma bei saule, tačiau skrydis neturėtų būti per ilgas, jog nepervargtume mes patys ir, žinoma, dukra. Pasidairę po „viskas įskaičiuota“ atostogų pasiūlymus, galiausiai įsigijome pigių oro linijų bilietus į Rimini miestą Italijoje ir kelionę planavome savarankiškai.
Linksmybių sostinė draugiška ir šeimoms
Iš Kauno į Riminį – kiek daugiau nei dvi valandos skrydžio. Nedidukas ir patogus Fellini oro uostas įsikūręs pačiame mieste, todėl pasiekti centrą galima viešuoju transportu. Greičiausiai tą patį darys ir kiti atskridę poilsiautojai, todėl autobusas gali būti sausakimšas, ir važiuoti bus ne ypač patogu. Šį kartą su visais tilpome ne tik mes, mūsų lagaminai bei vežimas, bet ir dar kelios „ratuotos“ šeimos.
Riminis – vienas seniausių ir populiariausių Italijos kurortų. Poilsiautojų jis mėgstamas dėl smėlingos Adrijos jūros pakrantės bei plačių, keliolika kilometrų besitęsiančių paplūdimių. Be to, kurortą renkasi ir pasilinksminti susiruošę italai bei turistai iš užsienio – mieste netrūksta naktinių klubų, barų. Tačiau keliaujančių su vaikais tai neturėtų atbaidyti. Miestas visapusiškai pritaikytas šeimų poilsiui.
Pajūryje ir pačiame mieste gausu nemokamų vaikų žaidimų aikštelių, veikia „Fiabilandia“ pramogų ir teminis „Italia in Miniatura“ parkai, „Cattolica“ akvariumas. Jei čia lankysitės, nepatingėkite internete patikrinti darbo laiko – priklausomai nuo sezono, jis skiriasi. Be to, internetu į kai kurias šių vietų galima rezervuoti bilietus, o tai padės išvengti stovėjimo eilėse su vaikais.
Riminį taip pat smagu apžiūrėti važinėjant dviračiais – tam yra parengti specialūs maršrutai. Nepraleiskite progos paskanauti „Gelato“ – itališkų ledų. Ledainių visame mieste netrūksta, o geriausias padės atrasti prie jų nusidriekusios vietinių italų eilės.
Ne tik gulėjimas pajūryje
Kaip sako vietiniai, sezono metu, kuris tęsiasi maždaug nuo birželio iki rugsėjo vidurio, Riminis tiesiog „išsipučia“ nuo čia atvykusių poilsiautojų. Karščiams atslūgus, pajūris ištuštėja – tuo įsitikinome ir mes. Palei pakrantę nusidriekę viešbučiai stovi tušti, kažin kodėl atidarytos suvenyrų ir įvairių niekučių parduotuvėlės, nes praeivių gatvėse šioje miesto dalyje – vos vienas kitas. Pasivaikščiojimui pajūriu verčiau rinkitės uosto prieigas, Boscovich aikštę, riedėkite žemyn Tintori gatve link įspūdingo Art Nouveau stiliaus viešbučio Grand Hotel.
Be to, rudenį atgyja miesto centras. Senamiestis, nors ir nedidelis, bet įvairus. Mėgstantys istoriją tikrai neliks abejingi išlikusiems romėnų laikų, viduramžių, renesanso kultūriniams paminklams. Ypač žavus Borgo San Giuliano rajonas ir jo siauros gatvelės, pastelinių spalvų namai, vidiniai kiemeliai.
Centrinė miesto dalis puikiai pritaikyta važinėti su vaikišku vėžimėliu, todėl čia praleidome bene daugiausia laiko. Kiek sudėtingiau buvo rasti kūdikių vystymui pritaikytas vietas – tokias turėjo ne visos kavinės ar restoranai, kuriuose apsilankėme. Tačiau italai į tai žiūri geranoriškai, labai prireikus, pervystyti vaiką pasiūlydavo čia pat restorane, taigi nebijokite klausti. Apskritai ši tauta moka žavėtis ir džiaugtis vaikais. Tik mes, neįpratę prie taip atvirai ir nuoširdžiai rodomo dėmesio, iš pradžių jautėmės net šiek tiek nejaukiai, kai mažoji iš praeivių gatvėje sulaukdavo pagyrimų, susižavėjimo šūksnių, oro bučinių.
Verta keliauti ne sezono metu
Kelionė pasibaigus didžiajam atostogų sezonui turėjo ir daugiau privalumų, pavyzdžiui, mažesnės kainos, platesnis apgyvendinimo vietų pasirinkimas. Pasiteisino mūsų sprendimas Riminyje išsinuomoti ne viešbučio kambarį, o apsigyventi pas vietinius per „Airbnb“ platformą. Gyvenome viloje ramiame miegamajame rajone netoli jūros, turėjome atskirą virtuvę, vonios kambarį. Dar prieš atvykstant su šeimininkais sutarėme, kad jie paskolins savo trintuvą kūdikio maisto gaminimui, taigi šitaip išsprendėme primaitinimo klausimą. Nors turėjau į kelionę įsidėjusi dukros jau valgomų kruopų ir kt. maisto, drąsiai pirkome ir ragavome vietines daržoves, vaisius.
Kelionės su vaikais metu aktualu ir orai. Spalio pabaigoje temperatūra Riminyje „atvėso“ iki 22–24 laipsnių šilumos, taigi sąlygos buvo idealios laiką leisti gryname ore, vaikščioti. Kita vertus, rudenėjo, vakarais darydavosi šalčiau, todėl džiaugiausi pasiėmusi daugiau šiltesnių drabužėlių mažylei.
Už miesto ribų
Riminyje praleidome savaitę, ir šio laikotarpio turėtų visiškai užtekti ne tik pabūti mieste, bet ir pakeliauti po apylinkes, Emilijos-Romanijos regioną. Nuomotis automobilio tam nėra būtinybės – puikiai veikia traukinių ir autobusų tinklas. Jei keliauti toliau nesinori, nepraleiskite progos apsilankyti bent San Marino Respublikoje. Už 25 km nuo Riminio esanti, kalnuose įsikūrusi Panevėžio dydžio valstybė sužavėjo savo didybe! Trumpa vienos dienos išvyka nenuvargino nei mūsų, nei dukros. Dieną praleidome vaikštinėdami po San Marino miestą, kilome į Titano kalno viršūnę, apžiūrėjome pilis. Be abejo, vaikišką vežimėlį tokiu atveju geriausia palikti namie ir leistis į kelionę su nešykle, nes teks kopti aukštyn.
Ar šeimos atostogoms dar kartą rinktumės Riminį ir jo apylinkes? Greičiausiai ne, tačiau ši kryptis išpildė mūsų lūkesčius ir buvo puikus pasitikrinimas, kaip keliauti nebe dviese, o ir su savo vaiku. Juk kiekviena kelionė gali tapti puikiu šeimos nuotykiu, jei tik nepatingėsi pasiruošti, tinkamai nusiteiksi, o netikėtumams (kurių tikrai bus!) pasiliksi vietos ir lagamine, ir galvoje.
