Kaip auklėti vaikus pagal prieraišiąją tėvystę

Pastaruoju metu daug kalbama apie tai, kad tėvai su vaikais praleidžia nepakankamai laiko – vidurkis esą vos 7 minutės per dieną.

Pasak Prieraišios tėvystės centro direktorės Ievos Dapšauskės, situacija nėra tokia beviltiška ir esminiai pokyčiai jau yra įvykę: labiausiai dabar trūksta supratimo, kur yra tas aukso viduriukas ir kaip neperlenkti lazdos.

Nuo per mažai iki begalybės

„Šiandien antraštės kalba, „kaip vaikui Velykas paversti nuostabiausia švente", „kaip vaiką padaryti laimingą per šias šventes". Manau, kad tai visiška nesąmonė. Velykos visų pirma yra šeimos šventė. Nereikia vaiko paversti „pasaulio bamba" – neturi viskas suktis aplink jį. Vaikas tikrai bus laimingesnis būdamas vienu iš šeimos narių. Taip turėtų būti ne tik per šventes, bet ir kasdienybėje", - sako sūnų Danielių auginanti Ieva.

Anot jos, kalbant apie prieraišią tėvystę, ryšys su vaiku yra labai svarbus, tačiau būtina būti atidiems ir neperlenkti lazdos.

Prieraišios tėvystės esmė – santykio, grįsto meile ir abipuse pagarba, tarp tėvų ir vaikų kūrimas.Ieva DAPŠAUSKĖ

„Neseniai kalbėjau su savo močiute, kuriai 88-eri. Anot jos, vaikai dar niekada gyvenime nebuvo taip sureikšminti. Jos laikais vaikas iki 4-5 metų būdavo po stalu – jam buvo įprasta būti tarp šeimos narių, dalimi kažko. Mano nuomone, šiais laikais vaikas yra pernelyg svarbus. Pirmiausia reikėtų užtikrinti pamatinius vaiko poreikius – kad jis būtų pavalgęs, šiltas, sausas. Nereikia galvoti, kad Velykų nebus, jei mano vaikas bus „nelaimingas"...", - įsitikinusi priraišios tėvystės principus skleidžiančio centro vadovė.

Aukso viduriukas

Pasak specialistės, pokyčiai jau kurį laiką vyksta į gerą ir imtis radikalių priemonių tam, kad prailgintume tas 7 minutes, nereikia. Atvirkščiai, šiandien linkstama į kitą kraštutinumą – vaiko įgeidžių tenkinimą dieną-naktį, permetant nebrandžiam vaikui visą sprendimo naštą. Šis požiūris neretai klaidingai gretinamas su prieraišiąja tėvyste, tačiau jis kenkia vaiko asmenybės darniai raidai ne mažiau nei pernelyg griežta kontrolė.

Kurgi tas aukso viduriukas? „Vaikas kasdienybėje – kaip jos dalis. Jis dalyvauja visame šeimos gyvenime: nuo brolio ar sesės gydymo, žaidinimo iki pietų gaminimo ar skalbimo. Štai, mes su sūnumi dabar eisime ieškoti kiaušiniams žolelių ir jis šiame procese dalyvauja pilnomis teisėmis, su savo nuomone. Tiesa, jį išklausau, bet galutinį sprendimą priimu aš. Nes, būkime biedni, bet teisingi – dvimetis ar trimetis šeimos valdyti nelabai gali", - mano I. Dapšauskė.

Anot jos, kai kurie tėvai, prisiskaitę tam tikros literatūros, puola į kraštutinumus. Tuomet vyras ir žmona, suaugę žmonės paklūsta dvimečiui. „Tokia situacija šiais laikais netgi labai dažna. Tėvai pasakoja, kad vaikas negalėjo nueiti į muzikos pamoką, nes negalėjo paspausti lifto iškvietimo mygtuko, tada persigalvojo, todėl teko grįžti namo... Kažkas labai gražiai yra pasakęs – Dievas tam ir sukūrė lengvus vaikus, kad galėtume juos paimti ir nusinešti", - šypsosi I. Dapšauskė.

Kažkas labai gražiai yra pasakęs – Dievas tam ir sukūrė lengvus vaikus, kad galėtume juos paimti ir nusinešti.Ieva DAPŠAUSKĖ

Daugelis mano, kad prieraišiai auginti vaikus reikia neeilinių pastangų, daugybės laiko ir begalinio atsidavimo. Kai kurios šiuolaikinės šeimos prieraišią tėvystę netgi vadina prabanga. Bet juk visais laikais buvo žinoma, kad auginant vaikus reikia daug meilės ir kantrybės, tačiau niekas neabejojo dėl vieno – vaikai yra to verti, nes jie yra mūsų ateitis. Norint su vaikais kurti tvirtus, atvirus, saugius santykius, tenka pakeisti gyvenimo būdą, prioritetus. Tačiau gyvenant paprasčiau, lėčiau, atsiribojant nuo vartotojiškumo, rūpinantis savo emocine ir fizine sveikata naudą jaučia ne tik vaikai, bet ir tėvai.

Esmė – nenutrūkstamas ryšys

Prieraišiai auginti vaikus nereikia būti tobula motina ar tobulu tėvu, užtenka būti pakankamai gerais tėvais ir augti kartu su savo vaikais. Svarbu pasikliauti savo prigimtiniais instinktais: su meile rūpintis vaiko fizine ir emocine gerove, žindyti, nešioti, apkabinti, atsiliepti į vaiko verksmą. Prieraišios tėvystės esmė – santykio, grįsto meile ir abipuse pagarba, tarp tėvų ir vaikų kūrimas. Ypač daug dėmesio šio ryšio kūrimui patariama skirti pirmaisiais vaiko gyvenimo metais.

Nepatenkintas prieraišumo poreikis gali peraugti į save ir kitus žalojantį asmenybės elgesį, kurį pakeisti paauglystėje jau bus per vėlu. Sukūrę stiprų ryšį su savo vaiku esant jam dar mažam, neprarasite jo net ir sunkiausiomis jo gyvenimo akimirkomis. Be to, tokiam vaikui bus lengviau kurti ryšius su kitais žmonėmis, jis augs sveikesnis, geresnis ir laimingesnis.

Tarptautinė prieraišiosios tėvystės organizacija išskiria tris būtinus tėvų elgesio principus: jautrumą vaiko poreikiams, nuolatinį ir jautrų atsaką, fizinį ir emocinį buvimą šalia.

Sąmoningi, prieraišią tėvystę pasirinkę tėvai turėtų:

- Atsakingai pasirengti nėštumui, gimdymui ir tėvystei.

- Maitinti vaiką su meile ir pagarba.

- Jautriai reaguoti į vaiką.

- Liesti jį.

- Pasirūpinti saugiu vaiko miegu (jo saugumo jausmu).

- Užtikrinti nuolatinę ir meile pagrįstą priežiūrą.

- Rinktis pozityvų auklėjimą.

- Siekti asmeninio ir šeimos gyvenimo darnos, ieškoti elgesio ribų bei harmonijos.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis