Svarbi sąlyga, kad vaikas norėtų mokytis ir jam sektųsi

Psichologės Aurelijos Ananjevaitės pamąstymai apie tai, kaip padėti vaikui ugdytis savigarbą ir tuo pačiu skatinti motyvaciją mokytis.

Praėjusiuose savo tekstuose kalbėjau, jog mokinių mokymosi motyvaciją sąlygoja žinojimas, dėl ko vaikas mokosi, suteiktos galimybės pasirinkti mokymosi būdą ir patenkinti vaiko poreikiai. Bet vaikui nesiseks mokytis, siekti savo tikslų, patenkinti savo poreikius ar priimti sprendimus, jei jis negerbs savęs ir nepasitikės aplinkiniais. 

Suprasti, ar vaikas pasižymi aukšta savigarba yra vienas sudėtingiausių dalykų. Todėl siekdama tai išsiaiškinti, nuolat stebiu: kaip dažnai vaikas kalbėdamas apie save, lyginasi su kitais? Man atrodo, jei vaikas kalbėdamas su manimi pasakoja ne tik apie savo elgesį, bet ir apie klasės draugų poelgius, jis menkai gerbia ir myli save. Nesvarbu, ar jis apie klasės draugus atsiliepia labai gerai arba labai blogai. Man atrodo, kad jis tokiu būdu bando atrasti kuo daugiau įrodymų, kuo jis yra prastesnis už kitus.

KITI PSICHOLOGĖS STRAIPSNIAI:

Kad vaikas norėtų mokytis, reikia žinoti 3 svarbius dalykus

Atviras psichologės laiškas visiems Lietuvos tėčiams ir mamoms

Todėl, jei norime, kad vaikas gerbtų ir mylėtų save, pirmiausiai mes, suaugusieji, turėtume jam parodyti, jog jis yra puikus tam tikroje srityje. Nesvarbu, kokia tai sritis: vieni yra puikūs tėvų pagalbininkai, kiti turi gerą iškalbą, treti yra talentingi menininkai.

Svarbiausia vaikui žinoti, kad jis yra naudingas, svarbus ir vertinamas. O tai, kad vertinate vaiką, galite parodyti pasiūlydami jam atlikti suaugusiųjų užduotis: paprašyti sudaryti pirkinių sąrašą, apskaičiuoti komunalinius mokesčius, paruošti pusryčius, suplauti indus ar išvesti šunį pasivaikščioti. Vyresniems vaikams galima patikėti suruošti šventę arba padaryti kažką ypatingo kitam šeimos nariui.

Kartais naudinga šeimoje ir apsikeisti vaidmenimis. Leiskite vaikui būti vadovu ir parodykite, kad jo parama svarbi jums. Nebijokite vaiko prašyti pagalbos, kad kažko jus pamokytų, paaiškintų, parodytų. Dažnai suaugusiems sunkiau suprantamos naujosios technologijos, vaiko paprašius pagalbos ir daugiau sužinosite, ir padėsite jam pasijusti svarbiu. Svarbiu jis pasijus ir padėdamas broliui ar sesei. Tokiu būdu jis supras, kad ir jiems reikalingas palaikymas, parama.

Kitaip tariant, vaikams patinka nors trumpam pabūti suaugusiu. Be to, atlikdami suaugusiųjų veiklas, vaikai supranta, kad ir jie gali turėti įtakos savo ir šeimos gyvenimui, lavina atsakomybės jausmą ir tuo pačiu jaučiasi saugiau jį supančioje aplinkoje.

Saugumo jausmas labai svarbus ugdant vaiko savigarbą. Kuo vaikas geriau pažįsta save, šeimos narius, klasės draugus bei mokyklos bendruomenę, tuo jis geriau jaučiasi. Todėl, siekdami, jog vaikas jaustųsi saugus, raginkite jį eiti į būrelius, aktyviai dalyvauti klasės ir mokyklos gyvenime. Nespausdami ir neįkyrėdami vaikui, paraginkite jį palaikyti atviras duris neįgaliam žmogui ar pamokyti trejų metų mergaitę užsirišti batus. Būtent sportinėje, meninėje ar savanoriškoje veikloje vaikas susiranda tikrus draugus ir atranda savuosius talentus.

Gali būti, kad vaikas ieškodamas savo talentų, pakeis ir išbandys ne vieną veiklą. Priežasčių tam gali būti daug: vieniems nepatiks būrelio vadovas, kitiems sunkiai seksis sutarti su kitais vaikais, tretiems nebus priimtina būrelio veikla. Tačiau visas priežastis galima išsiaiškinti tik nuoširdžiai pasikalbėjus su vaiku. Be to, pokalbis padės parodyti vaikui, kad jį priimate, palaikote ir jo nuomonė bei pasirinkimai yra gerbiami.

O pagarba labiausiai parodoma, kai tėvai ar kiti suaugusieji nemenkina nei savęs, nei aplinkinių. Ne kartą akcentavau, ir šį kartą norisi priminti, jog labiausiai vaikus auklėja tėvų pavyzdys. Jei tėvai gerbs save, tai ir vaikai pradės gerbti save. Jei tėvai geba savimi pasirūpinti (gerai maitintis, išsimiegoti, mankštintis, skirti laiko sau), tai ir vaikas tai gebės. Jei tėvai drąsiai reiškia nuomonę, tikriausiai, drąsos turės ir vaikai. Jei tėvai moka priimti pastabas ir remiantis jomis keistis, tai ir vaikai tai mokės. Užtat gal kartais verta išgirdus iš kitų pastebėjimą tiesiog pasakyti „Ačiū, kad manimi rūpinatės“?

Norisi visiems palinkėti būti pastabiais, kantriais, rūpestingais ir dažniau tikėti bei pasitikėti vaikais. O tada ir suaugusieji, ir vaikai atras naujus mokymo(si) ir mokslo lobius.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis