Vieną vaiką myliu labiau, ar dėl to esu bloga? Psichologės komentaras

Susirūpinusi mama parašė redakcijai laišką, kuriame pasakoja apie skirtingus savo vaikus. Vienas – ramus, kitas – „pasiutęs“. „Kartais pagalvoju, kad juos myliu nevienodai, ar taip normalu?“, - klausia ji.

Sandra klausia:


„Ar gali taip būti, kad vieną vaiką myliu labiau, negu kitą? Turiu sūnų ir dukterį (8 ir 3). Sūnus augo ramus, paklusnus, toks, kur sako „nors prie žaizdos dėk“, duktė labiau pasiutusi, neklauso, reikia daugiau pastangų ją įtikinti ar nuraminti.

Kartais kai galvoju apie vaikus, jaučiu dviprasmiškus jausmus – apie sūnų nieko blogo negaliu pagalvoti, o štai duktė kaip kokia blogiukė mano mintyse. Vis sakau sau, kad paaugs ji ir taps protingesnė.


Ar normalu jausti tokius skirtingus jausmus vaikams? Visur sakoma, meilė vienoda, mylėti po lygiai - ar tai įmanoma?“


Atsako Individualiosios psichologijos instituto konsultantė Nerilė Norkūnė, www.ipi.lt.


Laba diena, Sandra. Jūsų laiške girdžiu daug nerimo dėl skirtingų jausmų savo vaikams. Juk išties turbūt nesinori net sau pačiai pagalvoti, kad štai „sūnus puikus ir jį myliu labai, o dukra ne tokia puiki ir ją myliu mažiau", o ką jau kalbėti apie tokį pareiškimą aplinkiniams.


Mes esame įpratę manyti, kad mylime tik tuomet, kai tas žmogus mums patinka, taip mes renkamės partnerį, draugus. Tačiau meilė ir patikimas nėra tas pats. Štai auginate sūnų, kurio elgesys jums tinka, patinka, jums lengva susikalbėti ir suprasti vienas kitą - tai gali lemti asmenybių „atitikimas", galbūt jūs abu esate panašaus būdo ir puikiai derate kartu? O štai dukra kitokia ir natūralu, kad jums sunkiau ją suprasti. Tačiau ar ištikus bėdai dukrai padėtumėte mažiau, nepasirūpintumėte ja? Tikiu, kad taip tikrai nebūtų.


Sandra, kad vienas vaikas patinka labiau nei kitas nėra problema, tačiau reikėtų pagalvoti kaip tokias situacijas sušvelninti, nes jūsų dukra, kaip ir jūs, labai lengvai gali susipainioti ir pamanyti, kad yra mažiau mylima. Siūlyčiau pastebėti dukros elgesį. Gal padėtų tokia mintis – pagalvoti, kuo jūsų dukra patinka kitiems – močiutėms, seneliams, dėdėms, gal jūsų draugėms, gal bendraamžėms – įsivardinti sau dukters teigiamus bruožus. Gal jūsų dukros gražus balsas, gal ji tvirto charakterio, o gal labai kūrybiška? Neabejoju, kad tikrai atrasite teigiamų jos savybių.

Tuomet situacijose kai susierzinate, siūlyčiau juos sau priminti.


Sandra, galbūt mergaitė stengiasi jums patikti, tačiau jai nesigauna ir tokiu būdu ji jaučiasi nepastebėta? Tuomet tampa „labiau pasiutusia" ir neklausančia?


Gali būti, kad su amžiumi vaiko asmenybė keisis ir įgaus daugiau bruožų, kurie jums patiktų, tačiau to laukti vargu ar vertėtų. Jūsų susirūpinimas ir vietoj, ir laiku. Tai kaip tik ir rodo, kad abu vaikus mylite. Aš tuo nė kiek neabejoju, neabejokite ir jūs!


Reikėtų tik šiek tiek pasistengti, kad dukra nesijaustų atstumta ir tai netaptų vienu iš pamatinių jos įsitikinimų. Linkiu jums abiems sukurti šiltus ir tvirtus santykius.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis