11 mitų apie vaikų sveikatą, kuriais neverta tikėti

Kai kurie prietarai apie vaikų sveikatą yra itin populiarūs ir jų paneigti nepajėgia net laikas. Apžvelkime kai kuriuos.


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, Interviu su gydytoja: ar verta skiepyti vaikus
Gimdymas greitkelyje: vaiką priėmė policininkas

Vida Press

Kas stipriai varto akis, rizikuoja tapti žvairakiu

Tai yra visiška nesąmonė. Sukinėjant sveikas akis viso labo judinami raumenys. O raumenys negali šiaip sau „sustingti" tam tikroje pozicijoje. Taigi, akių sukinėjimas ar vartymas nekelia visiškai jokio pavojaus.

Akims kenkia sėdėjimas labai arti televizoriaus

Kalbant apie šiuolaikinius ekranus, arti televizoriaus šiandien niekas jau šiaip ar taip nesėdi. O jeigu sėdima įkišus nosį į seną televizorių, daugiausia kas gali grėsti – akių nuovargis.

Vida Press

Pirštų tampymas kenkia sąnariams

Kiek žinome, toks pirštų tampymas jokių problemų nekelia. Tempiant pirštą garsas atsiranda dėl to, kad sąnarių skystyje susiformuoja dujų burbuliukai, kurie piršto tempimo metu sprogsta. Bet kokiu atveju, tą garsą sukelia tikrai ne kaulai. Kalbant apie mažus vaikus, panašų pečių ar klubų sąnarių traškėjimą galima suprasti netgi kaip tam tikrą kokybės ženklą, nes tai byloja apie labai elastingas sausgysles.

Skaitymas prieblandoje kenkia akims

Netiesa. Vaikams ir paaugliams būtina kuo daugiau skaityti. Akims nekenkia tai ir tuomet, jeigu skaitoma pasišviečiant žiebtuvėliu po antklode. Juk tai netrunka visą naktį. Keliolika minučių akių nepagadins. Jeigu vaikas tai darys ilgai, daugiausia, kas gali nutikti – jis pavargs.

Vida Press

Neišpūsti nosies yra nesveika, tai kenkia prienosiniams ančiams

Šis mitas yra visiškai nepagrįstas. Nors atrodo nemandagiai, kai vaikas nosies neišpučia, o jos turinį įtraukia su oru į vidų, tačiau sveikatai tai nekenkia. Netgi priešingai, kai nosis stipriai pučiama, prienosiniai ančiai ir ausys patiria didesnį spaudimą, nei priešingo veiksmo atveju.

Plaukioti su pilnu skrandžiu yra pavojinga

Šiame pasakyme šiek tiek tiesos yra. Sočiai pavalgius suintensyvėja kraujotaka virškinamajame trakte. Tačiau gali nutikti taip, kad susiklosčius tam tikroms aplinkybėms kraujotaka susilpnės. Jeigu tokiu atveju organizmas atsiduria šaltame vandenyje, gali atsitikti taip, kad trumpam bus netenkama sąmonės. Maudantis tai ypač pavojinga.

Žaizdos geriausiai gyja kontaktuodamos su oru

Tai tikrai netiesa. Pleistras skatina gijimo procesus dėl to, kad po juo susidaro drėgna aplinka. Taip išvengiama žaizdos išsausėjimo ir sukietėjimo, dėl to žaizda dažniausiai be problemų užgyja ir nelieka randų. Be to, pleistras gijimo procese svarbus dar ir todėl, kad jis apsaugo žaizdą nuo nešvarumų. Be to, vaikams pleistras turi ir psichologinį poveikį – jis tarsi balzamas sielai, nes skausminga žaizda staiga tampa nematoma.

Vida Press nuotr.

Mėnulio šviesa ar kreida gali išgydyti karpas

Net tradicinės medicinos metodai, tokie kaip, pavyzdžiui, rūgščių pleistrai ar gydymas šalčiu, nepaisant tikrai didelio efektyvumo, negali šimtu procentų garantuoti karpų, kurias, beje, sukelia virusai, atsikratymo. Todėl kalbant apie tokius prietarus, kaip karpų gydymas kreida, mėnesienos šviesa ar užkalbėjimais, galimas tik placebo poveikis. Bet kokiu atveju, neretai pasitaiko atvejų, kad karpos dingsta tiesiog spontaniškai.

Pradėjus bėgti kraujui iš nosies reikia atlošti galvą

Tai absoliuti klaida. Tokiu atveju reikia elgtis kaip tik priešingai. Kraujas subėga atgal į nosies ertmę, teka žemyn stemple iki skrandžio, o tai gali sukelti vėmimą. Todėl medikai pataria leisti tokiu atveju kraujui išbėgti – pasilenkti į priekį pasisukant į tą pusę, iš kurios bėga kraujas. Taip kraujo tekėjimas, kuris paprastai yra visiškai nekenksmingas, greitai liausis. Nemažai žmonių tokiais atvejais mėgsta ant sprando dėti kompresą, tačiau kraujavimo iš nosies atveju tai mažai padeda, bet vaikams galima tai daryti vien tam, kad mažylis nusiramintų ir mažiau bijotų.

Vida Press

Nestiprus smūgis į pakaušį didina protinius gebėjimus

Didesnę nesąmonę būtų sunku sugalvoti. Šis sarkastiškas mitas turi būti įtrauktas į absoliučių tabu sąrašą. Yra atlikta daugybė medicininių tyrimų, kurie įrodė, kad bet koks galvos sutrenkimas bent minimaliai pažeidžia smegenų struktūrą, nervus ir kraujagysles, todėl protiniams gebėjimams tai gali sukelti nebent neigiamą poveikį, ir jau tikrai jų nepagerins.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis