Vaikas užsispiria ir neklauso tėvų: ką patars psichologė

Trejų metų vaiką auginanti mama sako, kad jos sūnus užsigeidęs, ko nori ir negavęs to, "sukelia didelę isteriją". Ką patars mamai psichologė?

Gražina klausia:


"Mano sūneliui 3 metai. Jis labai užsispyręs ir bet kokiu būdu turi padaryti tai, ką jis užsimanė. Bandau nukreipti dėmesį kitur, bet galiausiai jis vis tiek pakelia labai didelę isterija. Kartais aš pati puolu į neviltį ir nežinau, kaip jį nuramint. Kartais man tenka nusileisti jam. Aš žinau, kad negalima nusileist, bet ką man daryti, jei mano vaikas nenustoja verkt?"



Į klausimą atsako individualiosios psichologijos konsultantė Asta Vaitkevičienė, www.ipi.lt.


Jūsų sūnelis yra amžiaus tarpsnyje, kuriame vaikui svarbu įtvirtinti savo valią. Todėl viena vertus jo užsispyrimas ir noras padaryti tai, ką sumanęs yra gerai. Ateityje ši savybė daugeliu atveju lems Jūsų berniuko pasitikėjimą savimi, atkaklumą, ryžtą užbaigti pradėtą darbą iki galo.


Iš Jūsų trumpučio situacijos aprašymo suprantu, kad Jūs galynėjatės su sūnumi. Rašote "aš žinau, kad negalima nusileisti". Iš tiesų sunku spręsti, kokios konkrečiai situacijos Jus neramina ir kokiose situacijose Jūs nenorite ar negalite nusileisti, stengiatės išsireikalauti paklusnumo iš jo pusės.


Abstrakčiai galiu atsakyti tik tiek, kad tokios situacijos, kuriose Jūs tikrai neturite nusileisti vaikui yra tik tos, kuriose kyla pavojus jo sveikatai ar gyvybei. Visos kitos situacijos, kuriose Jūs kažką draudžiate savo sūnui, riboja jo pažinimą, norą tyrinėti, jo aktyvumą, pasitikėjimą savimi.


Kadangi vaikystėje noras tyrinėti, pažinti ir veikti pačiam yra labai stiprus ir galingas, todėl sūnus ir priešinasi. Jūs turėtumėte pasverti pati, ar tikrai verta drausti? Ar tikrai situacija yra pavojinga sūnui? Ar tikrai jis negali kažko padaryti pats? Leidimų daryti kažką pačiam turėtų būti daugiau, nei draudimų.


Ilgainiui, pernelyg didelis skaičius draudimų gali suformuoti vaiko nepasitikėjimą savimi, inspiruoti kaltės ir gėdos jausmus, paskatinti slapukavimą nuo tėvų ar kitokį netinkamą elgesį. Jeigu sūnaus bendravimo su Jumis patirtyje yra daugiau draudimų, nei leidimo daryti tai, ką jis yra sumanęs, natūralu, kad užsispyrimas tik stiprėja.


Rašote, kad kartais pati puolate į neviltį, nes nebežinote, kaip nuraminti ilgai verkiantį vaiką. Spėju, kad tai ir yra situacijos, kuriose pritrūkstate svarių draudimo argumentų.


Jūsų sūnus yra tokio amžiaus, kuriame gali suprasti draudimą, tačiau nenori. Jeigu draudimų bus nedaug, tačiau jie labai pagrįsti ir rimti, jų paisys. Jeigu yra draudžiama labai daugelis dalykų ir mama neranda argumentų paaiškinti, kodėl draudžiama, kyla pyktis ir įniršis.


Taigi, stebėkite pati savo elgesį su sūnumi, skaičiuokite draudimus ir leidimus. Atsakykite į klausimą, ko Jūsų su sūnumi bendravime yra daugiau: draudimų ar leidimų daryti kažką pačiam.


Svarbiausia, nebijokite aplinkinių akyse pasirodyti nuolaidžia mama, ar nesugebančia susitvarkyti su vaiko kaprizais. Tik meilė, nuoširdus rūpestis vaiko poreikiais, atsakingi ir saikingi tėvų draudimai subrandina gerą emocinį ryšį su vaiku.


Sėkmės

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis