Šie metai Dianai Dargienei - ypatingi. Didžiausia naujiena yra ta, jog nuo vasaros pabaigos sūnus Matas išvyko JAV, kur pagal mainų programą vienerius metus mokysis ir susipažins su iki tol svajonių šalimi buvusia Amerika. Septynerių Unė - Prancūzų mokyklos Vilniuje antrokė.
Kai lygiai prieš metus kalbėjome su Diana Dargiene, ji buvo ką tik išleidusi dukrytę į mokyklą ir nuogąstavo, kaip jai seksis. Juk gimtoji Unės kalba - lietuvių, o privačioje mokykloje visos pamokos vyksta prancūzų kalba.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Veiksmingas būdas, kad vaikai klausytų – be rėkimo ir prievartos
26 nėštumo savaitę pagimdžiusi Asta – apie tai, ką teko patirti
Praėjus lygiai metams, Diana Dargienė sako, kad nesigaili išleidusi mergaitę į kitakalbę mokyklą. Jos pažanga per vienerius metus - milžiniška. Tiesa, kai matematikos namų darbus Unė ruošia skaičiuodama prancūziškai, mama ne ką tegali padėti. Tačiau moteris džiaugiasi, kad Unė turi galimybę realizuoti savo talentą kalboms bei kitus gabumus. Mergaitė prancūzų kalba ir dainuoja, ir deklamuoja eilėraščius. Be šios kalbos, Unė moka ir rusų, ir vokiečių kalbų. Pastarosios pramoko slidinėjimo kurortuose, kur vaikams rengiamose stovyklose instruktoriai kalba vokiečių kalba.
Dianai Dargienei apskritai patinka Vokietija ir šios šalies tradicijos. Gal todėl su vyru Viliumi moteris mėgsta per savo gimtadienį iškeliauti į kurį nors Vokietijos miestą. Tiesa, dėl susiklosčiusių aplinkybių šiemet šią tradiciją teks praleisti.
- Diana, sakykite, ar jūsų namuose jau kvepia Kalėdomis?
Kalėdomis mūsų namuose kvepia jau seniai, koks mėnuo laiko. Kai tik pradėjo puoštis parduotuvių vitrinos, Unė paprašė, kad ir mes namuose statytume eglę. Turim dirbtinę eglę, didelius namus, tad anksti papuošta eglė suteikia namams jaukumo. Mes eglę pasistatėme seniai, jau net nepamenu, kada tiksliai. Neseniai vyras terasą papuošė, žodžiu, Kalėdų mes jau labai laukiame.
Kiekvienais metais statome tą pačią eglę, tik kasmet papildome eglės papuošalų kolekciją naujais žaisliukais. Kai būname užsienyje, būtinai parsivežam naujų eglės žaisliukų. Dabar neseniai iš Venecijos parsivežėme žaisliuką, turim iš Mulen Ružo atsivežę. Laikomės vienos tradicijos - visi mūsų eglės žaisliukai yra baltos spalvos. Papuošta mūsų eglė būna balta, šviesi kaip sniegas.
- Kokių dar kalėdinių tradicijų turite?
Šiemet nusipirkome knygą „Kalėdų paslaptis" ir kiekvieną vakarą skaitom su Une po vieną pasakėlę iš jos. Ten viena pasaka skirta vienai Advento dienai. Taip pamažu sužinosime visą istoriją, kaip atsirado Kalėdos. Ši tradicija labai mums patinka ir yra graži.
Kasmet turime Advento kalendorių, kurį stengiamės įsigyti užsienyje. Jie būna kitokie, negu Lietuvoje, įdomesni. Rytais atidarome vis naują Advento kalendoriaus langelį ir ieškome, kokia ten laukia staigmena. Vienais metais pirkome kalendorių, kuris buvo su miniatiūrine „Baby born" lėlyte ir jos aksesuarais: per 24 dienas Unė surinko visą kolekciją - lėlytę, jos aksesuarų, staliuką, rūbelių ir panašiai. Šiemet skridom iš Italijos, ir netyčia užmačiau „Kinder surprise" Advento kalendorių. Jame slepiasi ir patys šokoladiniai kiaušinukai, ir žaisliukai.
Visa šeima labai laukiame Kalėdų, rašome laišką Kalėdų seneliui. Kiekvienais metais Kalėdų senelis ateina pas mus į namus. Vienais metais jis atvažiuoja automobiliu, kitais metais - ateina iš miško, bet būtinai aplanko, pažiūri, kiek paaugo Unė per metus, ko išmoko. Tokiomis akimirkomis labai įdomu stebėti vaiko reakciją, tai ypatingas momentas! Būdavo metų, kad ateina Kalėdų senelis, o Unė lenda po stalu, nors ir labai jo laukė... Visada stengiamės nufilmuoti įsimintiniausias akimirkas.
Visada visa šeima puošiame Kalėdų eglę, fone grojant gražiai kalėdinei muzikai, stengiamės patys susikurti sau šventę. Pastebiu, kad tas Kalėdų laukimo laikas mūsų šeimoje vis ilgėja, norisi stebuklo laukti ilgai, ilgai.
