Žindymas per daug idealizuojamas istorijų konkursas

Irma prisistačiusi mama pasakoja dvi savo žindymo istorijas. Kandus stilius ir taiklios įžvalgos - verta paskaityti!

Sveiki, pradėsiu nuo to, kad esu dviejų dukrų mama.

Vyresnėlę pati maitinau dvi savaites, kol išsigandęs dėl tolimesnės mano psichinės sveikatos vyras nupirko adaptuoto pieno mišinio, liaudyje meiliai vadinamo mišinuku. Man tai buvo didžiulis įžeidimas - aš savo vaiko kaip broilerio „kombikormu" nešersiu ir taškas!

TAIP PAT SKAITYKITE:
Tiesa ir mitai apie seksą po gimdymo
Ką apie vaiką pasako jo Zodiako ženklas? Žuvys

Pakvipo skyrybomis, ir kvepėjo ilgokai, kol netekusi kantrybės (maitindavau kone 10-15 minučių intervalu) drebančiomis rankomis pasigaminau minimalią mišinuko dozę. Suvalgė. Miega. Nerėkia! Jau pusė valandos! Dar kvėpuoja, viskas gerai... Efektas truko ištisas tris valandas, neturėjau ką veikti, todėl slampinėjau iš kampo į kampą nepamiršdama pasitikrinti, ar mano aniuolėlis dar gyvas.

Eksperimentą pakartojau dar kartą.

Ir dar kartą. Tada prisiminiau, kad turiu Dievo dovaną - krūtis (kibernetinėje erdvėje labiau paplitęs (.)(.) simbolis). Tačiau koks buvo smūgis, kai šios dovanos pirmagimė jau nebenorėjo. Spjovė lauk ir žviegė lyg ten actas, o ne pienas būtų. Labai išgyvenau ir jaučiausi nevisavertė - juk KITOS tai gali, o aš ne. Vadinasi, aš esu nevykėlė, kad negaliu maitinti savo vaiko...

Istorija pasikartojo po ketverių metų.

Tik šįkart buvau įsitikinusi, kad man pavyks. Apsišarvavau kantrybe ir laukiau, kol praeis užkeiktasis mėnuo, ir pieno gamyba susireguliuos. Man taip sakė gimdymo namų personalas, draugė ir dar mamyčių forumuose taip rašė. Labai norėjosi vieno - be niekieno pagalbos nueiti į tualetą, atsigerti, pavalgyti, nusiprausti ar susišukuoti. Arba bent jau be klykiančio vaiko palydos. Šį periodą pavadinčiau nuolatiniu „kabėjimu ant (.)".

Bet sukandusi dantis raminausi - juk tai skatina laktaciją. Paniką dėl pieno trūkumo šiek tiek numalšino vizitas pas gydytoją. Po dviejų savaičių dukra priaugo 400 g, dar po dviejų - 900. Obetačiau, norėjosi, kad pats procesas būtų sklandesnis.

Po taip lauktojo mėnesio niekas nepasikeitė.

Tada jau griebiausi sėkmingojo veiksmų plano - mišinuko. Na, ne visai sėkmingo, tiesą pasakius - visiškai nesėkmingo, nes mažoji pasirodė ne iš kelmo spirta ir tos silikoninės (.) butaforijos nepripažino.

Pabandžiau tiesiog įšvirkšti tiesiai į burną (kol rėkia išsižiojusi), o rezultatas - atpylė fontanu. Gėriau laktaciją skatinančias arbatas, netgi pasirašiau nepigiam (.)(.) masažui, bet rodos, niekas nesikeitė.

Vienos supermamytės įkalbėta pabandžiau pieną nusitraukti. Išėjo 50 ml. Nežinau, tai daug ar mažai, bet tas faktas, kad aš jo dukrai niekaip nebesugirdysiu, tėškė į realybę - mergytė visą dieną pražviegė alkana: jai to kiekio labai ir trūko. Ir vėl paeksperimentavau su buteliuku - efektas toks pats, kaip ir su mišinuku - sąžiningai atpylė visą pieną.

Mažajai tuoj du mėnesiai, o aš kantriai tebemaitinu. Pieno pakanka, bet maitinti tenka dažnai, o ir nusistovėjusios dienotvarkės nėra. Guodžia tai, kad maitinimų nelydi graudžios mažosios ašaros ir riksmai. Manau, kad su savo užsispyrimu pasieksiu savo ir galėsiu sakyti, kad maitinau PATI. Kita vertus, kitos išeities ir neturiu.

Pabaigai norėčiau reziumuoti, kad medikų ir supermamyčių daromas spaudimas nėra adekvatus. Kiekvienas atvejis yra individualus ir kryptingas poveikis maitinti gali sukelti nemenkos žalos. Maitinimas per daug idealizuojamas praleidžiant minusus, kurie išties dažnai nusveria natūralaus maitinimo pliusus.

Natūralaus maitinimo alternatyvos yra tiesiog nepriimtinos, o nepakantumas mamoms, kurios pačios nemaitina, yra ganėtinai didelis. O pradedančioms maitinti mamytėms norėčiau patarti, kad nebijotų sunkumų (jų tikrai bus), o ištikus krizei, nebijotų primaitinti (turiu omenyje, primaitinimą su protu). Patikėkit, nieko neatsitiks - ir avis bus sveika, ir vilkas sotus. T. y. - ir vaikas sotus, ir mama nepervargusi.

Irma G.

Rugpjūčio 1-7 dienomis minima Tarptautinė žindymo savaitė. Šių metų šūkis: „Žindymo parama: arčiau mamų". Jeigu ir jūs susidūrėte su žindymo sunkumais, kuriuos įveikėte, laukiame Jūsų pasakojimų el. paštu tavovaikas@delfi.lt. Dalinkimės patirtimi ir įkvėpkime viena kitą! Istorijų konkurso sąlygas rasite čia.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis