Skaitytoja: kaip ištverti vaiko isterikavimus ir kritimą ant žemės ko nors negavus

Trejų metų dukrytę auginanti mama prisipažįsta sunkiai susitvarkanti su mažylės isterijos priepuoliais. Ką jai patars specialistė?

Monika klausia:


„Sveiki, mano dukrytei bus 3 metai, žinau, kad jai dabar trečiųjų metų metų krizė, bet patarkite, kaip išgyventi visus isterikavimus, kritimą ant žemės ko nors negavus? Vaikas būna idealus, kol manęs nėra šalia, kai esu aš, ji rodo nervus ir kaprizus. Ar tai todėl, kad ji tik prie manęs visiškai jaučiasi saugi reikšti emocijas?“


Atsako Individualiosios psichologijos konsultantų programos dalyvė Milda Čeikienė, www.ipi.lt.


„Kaip išgyventi?“. Skamba taip, tarsi kažkas kėsintųsi į jūsų gyvybę... Dar nė vienas žmogus nenumirė nuo vaiko isterikavimų, tad ir jūs, Monika, esate tik pavargusi, sutrikusi ir suirzusi.


Kaip nurimti ir susigrąžinti pusiausvyrą, yra daug visokiausių metodų ir meditacijų. Pagalvokite, ką veikdama jūs jaučiatės laiminga, pakylėta, rami? Užsiimkite ta veikla ar veiklomis ir susigrąžinkite sau gyvenimo džiaugsmą. Nes vaikai laimingi tik tuomet, kai mama yra laiminga.


Kitas klausimas, kodėl jus taip erzina ir išveda iš pusiausvyros vaiko pyktis jam kažko negavus? O kaip jūs reaguojate, kai pati ko nors negaunate, kai jums trukdo pasiekti užsibrėžtą tikslą? Kaip jūs išreiškiate savo nusivylimą, pyktį?


Daugelis bamba, apkalba arba išsilieja ant kitų žmonių. Bet retai pasako tiesiai į akis tam žmogui, kuris sugriauna jo smėlio pilį: „Ei, man skaudu". Kodėl? Saugojame jį, kad nepasijaustų blogai. Bijome, kad jis dar daugiau pradės švaistytis.


Tad džiaukitės, kad turite tokį saugų ryšį su savo dukra. Ji nebijo būti jūsų atstumta. Ji žino, kad mama atlaikys jos pyktį. Jūs esate turbūt stipriausia iš ją supančių žmonių, nes neišsigąstate jos pykčio, isterijų, nes gebate išlikti rami ir nubrėžti pagarbiai ribas.


Tačiau dukra privalo patirti savo elgesio pasekmes, t.y., būtina brėžti ribas, kai ji pradeda elgtis netinkamai. Brėžti ribas reikia nuosekliai ir drąsiai. Ar yra aiškios taisyklės ir ribos jūsų šeimoje? Gal vieni šeimynykščiai lepina dukrą ir duoda visko, ko ji tik paprašo, o jūs esate griežtesnė ir brėžiate griežtesnes ribas, tada pradedate gailėtis? Arba nusileidžiate, kai esate pavargusi? Gal dukra išsireikalauja iš jūsų norimo daikto būtent rėkimu ir isterija? Jei taip, tai nenusiminkite – iš susidariusio tokio elgesio rato galima ištrūkti.


Pirma. Keiskite išankstines nuostatas. Stebėkite, ar tikrai visada ir tik su jumis dukra rėkia ir neklauso? Ar būna atvejų, kai ji nusileidžia ir bendradarbiauja? Tokias akimirkas gaudykite ir pastiprinkite emociją – pasidžiaukite, įvardinkite sau ir kitiems. Tegul būna tai tos dienos naujiena, kurią pasakosite visoms draugėms.


Antra. Keiskite savo reakciją į dukros elgesį. Jei jau burbėjote, moralizavote, ignoravote ir tai nepadėjo, pabandykite pasielgti netikėtai. Išmuškite save ir dukrą iš tos įprastos rutininės reakcijos „dukra isterikuoja = mama kenčia“. Gal, pavyzdžiui, išdrįsite pasielgti taip, kaip viena mama žinomoje vaizdo reklamoje, kur sūnui pargriuvus parduotuvėje ant grindų, ji taip pat ėmė ir demonstratyviai pargriuvo. Iš nuostabos vaikas tuoj nusiramino. Drąsu? Taip, tačiau to esmė, kad jei mama būtų pavargusi, ji nebūtų sugebėjusi išlikti rami, sąmoninga ir neišdrįsusi pasielgti taip žaismingai.


Tad pirmiausia, kai vaikas įkrenta į isteriją, užsidėkite deguonies kaukę sau – suskaičiuokite iki 10, įkvėpkite ir iškvėpkite, pagalvokite apie artėjančias atostogas, padarykite judesius, kurie padeda atgauti pusiausvyrą, garsiai sau įvardinkite „Aš susierzinau ir jaučiuosi kalta, kad negaliu tuoj pat sustabdyti ir pakeisti šios mergaitės elgesio, tačiau išliksiu kantri ir mylinti ją, nes jai dabar reikia mano pagalbos“.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis