Vaida: nėštumas lyg iš vadovėlio ir sunkus gimdymas su netikėta komplikacija

Vaida vaikelio ilgai negalėjo susilaukti, todėl pastojusi niekaip negalėjo patikėti savo laime. Ji pasakoja savo dukrytės atėjimo į šį pasaulį istoriją. Jeigu ir jūs norite pasipasakoti, rašykite el.p. –
portalas@tavovaikas.lt.

Nesu jauna mamytė, tačiau vaikelio vis nesisekdavo susilaukti. Kai pastojau, niekaip negalėjau patikėti, jog esu nėščia iki tol, kol pradėjo ryškėti pilvukas, iki tol, kol pradėjau jausti, jog pilvelyje kažkas tikrai gyvena. Vis atrodė - na, negali būti...

Nėštumas praėjo, kaip medikai sakė, lyg iš vadovėlio. Visko buvo - ir skausmų, ir užspausti kojų nervai, ir rėmuo, ir nemiga, ir visi kiti dalykai. Tačiau stengiausi į viską žiūrėti pozityviai - juk mano viduje plaka širdelė!

Artėjant gimdymo terminui paaiškėjo, kad mano kraujo rodikliai blogi - iki kritinės ribos nukritęs hemoglobinas. Gydytoja tik paklausė: „Kaip gimdysi?????!!!“. „Nežinau, kažkaip“.

Išrašė siuntimą į ligoninės stacionarą, o čia jau kitą naktį nubėgo vaisiaus vandenys. Valio! Nekantravau pamatyti savo pupą. Tačiau viskas tik prasidėjo. Reguliarių sąremių vis nebuvo, tad nusprendė gimdymą skatinti. Iš pradžių galvojau, kad visai gera ta mano savijauta – pajuokaudavom su akušerėm, su vyru. Ir televizorių įsijungėm, kad būtų smagiau. Tačiau po geros valandos skausmai pradėjo stiprėti. O po poros valandų jau nebesupratau, kada sąrėmis prasideda, o kada baigiasi. Nebuvo kada atsipalaiduoti. Nebuvo poilsio, tik vienas didelis sąrėmis.

Gydytoja pasiūlė nuskausminimųjų vaistų, tačiau atsisakiau, nes vis atrodė, kad dar galiu kentėti, kad dar ne taip skauda. Tada pasiūlė vonią. „O, taip! Noriu, nes visą nėštumą vonioje pragulėjau“.

Deja, prileidus vonią vandens, paaiškėjo, kad gimdos kaklelis prasivėręs jau 9 cm, tad vonią teko pamiršti.

Galiu pasakyti vieną dalyką – labai tikėjausi pagimdyti pati. Nedaug trūko. Gimdos kaklelis atsivėręs 10 cm, stangos didžiulės, tačiau mano pupa niekaip nenorėjo taisyklingai gimti, nepasisuko taip, kaip reikia. Juokavau, kad tikra ožkytė, nori, kad viskas būtų taip, kaip ji nori (gimė po Avino ženklu). Tad man niekaip nesisekė pagimdyti pačiai. Gydytojams stebint vaisiaus širdies monitorių, buvo nuspręsta daryti skubią cezario pjūvio operaciją, nes mažiukės širdelė ėmė rečiau plakti. Ji tiesiog „įstrigo“ gimdymo takuose.

Prisimenu, kaip mano vyras buvo staigiai išprašytas iš gimdymo palatos, visa patalpa prisipildė „baltų chalatų“ ir per kelias minutes atsidūriau ant operacinio stalo. Dar po kelių akimirkų išgirdau tą tylų „kniaukimą". Kai dabar prisimenu - nuostabi akimirka. Tikrai. Pamiršau tuos beprotiškus gimdymo skausmus, pamiršau tą vargą, pamiršau visus daktarus aplinkui. Norėjau priglausti, apkabinti ir ramiai pasėdėti. Tačiau man ją tik parodė, aš vis dar buvau ant operacinio stalo - kraujavau, kadangi kraujas ir taip buvo „silpnas“, gydytojai skubėjo viską padaryti tinkamai. Atsimenu beprotiška savo kūno drebėjimą. Ir troškimą, kad tik viskas būtų gerai.

Atrodo, kad viskas tuo ir turėjo baigtis – pagimdžiau pagaliau, galiu pradėti džiaugtis motinyste. Bet vargai nesibaigė. Vargau su žindymu, dukrytė niekaip nenorėjo imti krūties. Sunkiai gijo pjūvio vieta. Mergaitė susirgo naujagimių gelta.

Pagaliau mus išleido namo. Grįžtam namo, stengiamės susikurti naują tvarką, naują gyvenimą. Tačiau man nepraeina didžiuliai pilvo skausmai. Tenka po dviejų dienų namuose grįžti į ligoninę. Padaro kraujo tyrimą - didelis užkrėtimas. Sepsis. Pilve infekcija. Beveik mėnesį praleidom ligoninėje. Labai didžiuojuosi savo vyru - visą laiką jis buvo šalia. Palaikė mane, padėjo su dukryte. Jis pirmas ją galėjo užsidėti ant krūtinės, pirmas pamaitino, pirmas pakeitė sauskelnes. Nuostabus tėtis. Kai gulėjau lovoje, nesugebėdama iš skausmo pasikelti, jis visada ištiesdavo ranką.

Baigiant savo pasakojimą, noriu pasakyt, kad ir kiek kančių bei išbandymų visokiausių teko patirti, esu beprotiškai laiminga. Turiu nuostabią dukrytę. Turiu nuostabią patirtį! Taip. Ir viską gyvenime pakartočiau, jei būtų atsuktas laikas atgal - dėl jos vienintelės iškentėsiu visas kančias. Juk viskas laikina. Greit pasimiršta. Ir belieka džiaugtis ir stengtis užauginti gerą žmogų.

Gimdymo istorijų konkursas „Gimties stebuklas“ portale www.tavovaikas.lt tęsiasi. Laukiame jūsų istorijų el. paštu portalas@tavovaikas.lt. Įdomiausios mėnesio istorijos autorės laukia prizas. Daugiau informacijos – ČIA.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis