Kūdikio kraitelis Suomijos moteris pasiekia supakuotas dailioje kartoninėje dėžėje. Būtent joje suomių šeimos pirmais keliais mėnesiais ir migdo naujagimius. Be abejo, kiekvienuose namuose kūdikiui būna paruošta tradicinė kūdikio lova, tačiau naujagimio migdymas kartoninėje Kūdikio kraitelio dėžėje yra sena Suomijos tradicija.
Kūdikio kraitelyje, kurį gauna visos moterys, telpa daugiau kaip 50 daiktų: drabužėlių, higienos prekių, patalynės, šeimos planavimui skirtų prezervatyvų ir kt. Tai, kas dedama į kūdikio kraitelį, kas kiek laiko yra peržiūrima, taip atsiranda naujų daiktų, o neaktualūs yra išimami.
Kai ši Kūdikio kraitelio programa Suomijoje buvo pradėta vykdyti prieš daugybę metų, tai buvo privati iniciatyva. Šiandien tuo rūpinasi valstybės institucijos, o daiktams, kurie yra Kūdikio kraitelyje, skelbiami viešųjų pirkimų konkursai. Visos prekės yra kruopščiai atrenkamos: ir kombinezonas, ir daugkartinės, ir vienkartinės sauskelnės yra tik aukščiausios kokybės. Prekių gamintojai varžosi dėl galimybės patekti į kraitelį, juk tada žinia apie juos pasklinda po visą šalį.
Šeimos, kurios laukia gimstant kūdikio, šio kraitelio gali atsisakyti ir pasiimti išmoką grynais pinigais. Ji siekia 140 eurų. Du trečdaliai visų šeimų visgi pasirenka Kūdikio kraitelį. Priežastys yra kelios: pirma - Kūdikio kraitelyje esančių daiktų vertė gerokai viršija 140 eurų, antra - tai yra neatskiriama Suomijos kultūros dalis, tradicija, perduodama iš kartos į kartą.
Įdomu yra tai, kad jei šeima laukiasi dvynukų, jai priklauso triguba dovana - du tokie Kūdikio kraiteliai ir papildomai vienkartinė išmoka, o jei gims tryniai - šeimai priklauso šešiaguba parama!
TV laidų vedėja ir 11 mėnesių dukrytės mama Indrė Morkūnienė teigiamai vertina tokią paramą vaikelio besilaukiančioms šeimoms. Suomiško Kūdikio kraitelio pristatyme dalyvavusi moteris sako, kad tokios sąvokos kaip "svetimas vaikas" nėra, todėl ji pati stengiasi, kiek gali, asmeniškai prisidėti prie pagalbos moterims Lietuvoje, kurios nėštumo metu patiria krizę.
Artėjant Suomijos 100 metų nepriklausomybės jubiliejui, šios šalies vyriausybė priėmė sprendimą, o jos ambasados įvairiose pasaulio šalyse ėmė dalintis savo geriausia socialinės politikos, lemiančios stiprią šios Skandinavijos rinkos ekonomiką ir aukštą visuomenės gerovės lygį, praktika. Ta proga Vilniuje organizuotas Suomijos ambasadoriaus bei diplomatų susitikimas su už Lietuvos socialinės apsaugos ir sveikatos reikalus atsakingų valstybinių institucijų, visuomeninių organizacijų atstovais ir visuomenės aktyvistais. Susitikimo metu pristatyta jau aštuoniasdešimt metų sėkmingai Suomijoje vykdoma Kūdikio kraitelio programa.
„Lietuva, kaip ir daugelis kitų pasaulio šalių, Skandinavijos valstybes įvardija kaip pavyzdį, į kurį siekiama lygiuotis visuomeninės gerovės, socialinės politikos ir ekonomikos srityse. Mūsų dažnai kolegos diplomatai, politikai, verslininkai klausia: ką darome, jog taip gerai gyvename. Vieno, visoms šalims tinkančio recepto neturime, tačiau galime pasidalinti laiko patikrintais ir realiais rezultatais pagrįstais sprendimais. Vienas jų – Kūdikio kraitelio programa, kuri yra viena iš Suomijos socialinio modelio dalių", – sako Suomijos ambasadorius Lietuvoje Christer Michelsson.
Lietuvoje jam tenka susidurti su įsitikinimu, jog platų socialinės apsaugos paslaugų spektrą gali pasiūlyti tik turtingos valstybės. „Norime mesti iššūkį šiai nuostatai. Kūdikio kraitelio programa Suomijoje buvo sumanyta prieš šimtą metų, kai šalis buvo viena skurdžiausių agrarinių Europos valstybių, tačiau joje vyravo konsensusas, jog atsakingas darbas ir visuomeninis solidarumas yra veiksniai, kurie padės sukurti geresnes galimybes ateities kartoms", – sako Suomijos ambasadorius.
Pasak iniciatyvą palaikančios Suomijos finansinių įmonių grupei priklausančios draudimo bendrovės „Seesam Insurance AS" valdybos narės ir Lietuvos filialo vadovės Brigitos Elonos Blavaščiūnienės, būtent rūpestis ateitimi – kertinė priežastis, kodėl kūdikio kraitelio programa galėtų būti efektyvus sprendimas Lietuvai. „Lietuvoje per parą vidutiniškai gimsta apie 80–90 kūdikių, tačiau miršta apie 110–120 asmenų. Iš šalies per tą pačią parą emigruoja apie 100–120 asmenų, o imigruoja apie 60 ir tik 31 proc. namų ūkių turi vaikų. Šie skaičiai labai aiškiai iliustruoja, jog Lietuvos populiacija mažėja ir sensta, o tai, be jokios abejonės, atsilieps šalies ekonomikai ir valstybės gerovei", – sako p. Blavaščiūnienė.
Jos teigimu, kraitelis prisidėtų prie kiekvienos šeimos individualios ekonominės gerovės stiprinimo, socialinės nelygybės mažinimo. „2015 m. duomenimis, šalyje vos 9 proc. visų namų ūkių turėjo galimybę auginti du vaikus – tokių šeimų vidutinės pajamos per mėnesį siekė 1518 eurų. Galinčių turėti vieną vaiką buvo šiek tiek daugiau – beveik 10 proc., jų vidutinės pajamos per mėnesį – 1108 Eur. Akivaizdus pajamų skirtumas atsispindi ir šių namų ūkių kasdieniame gyvenime: beveik trečdaliui jų išlaidos būsto išlaikymui yra labai didelė našta, trečdalis jų negali sau leisti bent savaitės atostogų ne namuose, o beveik pusė jų negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų. Tokiomis aplinkybėmis sunku kalbėti apie antrą vaiką šeimoje".
Lietuvoje vaikų susilaukusioms šeimoms priklauso vienkartinė išmoka, kurią jos gali skirti būtiniausioms kūdikio priežiūros priemonėms įsigyti. Vis tik, Suomijoje, kurioje taip pat egzistuoja galimybė rinktis išmoką grynaisiais vietoje kūdikio kraitelio, pastarąjį variantą renkasi net du trečdaliai mamų dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, atskirai perkamų kraitelį sudarančių prekių kaina yra daug didesnė. Antra, kraitelis sukomplektuotas atsižvelgiant į specialistų – medikų rekomendacijas. Trečia, su kūdikio kraiteliu šeima taip pat gauna būtiną informaciją apie kūdikio priežiūrą, kur, prireikus, kreiptis medicininės, psichologinės pagalbos.
„Dar vienas svarbus argumentas „už" kūdikio kraitelio programą – norėdama jį gauti moteris privalo registruotis pas gydytoją iki baigiantis ketvirtam nėštumo mėnesiui. Tokiu būdu užtikrinama, kad visos vaikų besilaukiančios šeimos yra žinomos sveikatos priežiūros ir valstybinėms institucijoms, o mamų bei kūdikių sveikata rūpinamasi iš anksto", – sako Suomijos ambasadoriaus Lietuvoje patarėja p. Maria Ågren.
Galiausiai, pasak jos, kūdikio kraitelio programa galėtų būti paskata šalies gamintojams. „Suomijoje prekės kraiteliui perkamos skelbiant valstybinius konkursus. Jas laimėjusioms įmonėms didelė garbė būti programos dalimi, nes kraiteliui atrenkamos tik pačios kokybiškiausios prekės. Tuo pačiu – tai ir ekonominė nauda bei perspektyva ateičiai, nes apie gamintoją ir jo produkciją sužino kiekviena vaikų turinti šalies šeima", – teigia Suomijos ambasadoriaus Lietuvoje patarėja.
Surengusi kūdikio kraitelio programos pristatymą Suomijos ambasada tikisi, jog jis paskatins diskusiją tarp valdžios institucijų, visuomeninių organizacijų ir verslo atstovų apie šios programos įgyvendinimo galimybes bei perspektyvas Lietuvoje. Remiantis Suomijos pavyzdžiu, programa nuo šių metų įgyvendinama Škotijoje, bandomasis programos projektas taip pat vykdomas Naujojo Džersio valstijoje, JAV. Tuo tarpu visiems, susidomėjusiems programa ir svarstysiantiems galimybę inicijuoti jos įgyvendinimą ar organizuoti pilotinį projektą, Suomijos ambasada yra pasiruošusi atsakyti į rūpimus klausimus ir suteikti reikiamą informaciją.
