Realybė dažniausiai kitokia: kūdikiai reikalauja daug priežiūros ir rūpesčio, dažniausiai jie daug verkia ir naktimis mažai miega. Nors tikrai yra mažylių, kurie palyginus yra gana ramūs, tačiau visapusiškas rūpinimasis jais tiek dieną, tiek naktį pareikalauja iš motinos nemažai jėgų ir kantrybės.Keltis prie verkiančio kūdikio naktį, juo rūpintis, raminti įsiverkusį - tai fiziškai sunkus darbas, o dėl nuolatinio miego trūkumo mama dažnai būna jautresnė nei įprastai, todėl net ir menki dirgikliai sukelia stiprias emocines reakcijas.

Mamos, apie motinystę girdėjusios labai daug pozityvių dalykų, sutrinka ir abejoja savo jausmais: „Ar tai normalu, kad kartais labai pykstu ant savo vaiko ir jaučiuosi tarsi jo kankinama?".

Taip, normalu yra jausti pyktį ir dėl to ieškoti kaltų. Sveikintina tai, kad mamos ieško išeičių, kaip su tuo tvarkytis.

Poilsis ir buitiniai darbai

Susitaikykite su realybe ir supraskite, kad mama yra atsakinga už kūdikį visą dieną ir visą naktį. Stenkitės kaip galima daugiau namų ruošos darbų perduoti vyrui ar kitiems namiškiams, o pati, radusi laisvesnę minutę, pailsėkite. Kai miega kūdikis – miegokite ir jūs. Kuo daugiau ilsėsitės, tuo daugiau šypsositės.

Jeigu mažylis neramus ir nemėgsta maudytis – nesinervinkite abu su vyru vos nulaikydami rėkiantį vaiką vonelėje – maudykitės kartu.

Mažyliui viskas šiame pasaulyje yra nauja, galbūt jam nejauku ar baisu vienam, juk tai dar vienas naujas nepažįstamas potyris. Maudynės su kūdikiu ir pačiai mamai suteiks daug malonių emocijų: moksliškai buvo nustatyta, kad lietimasis – oda prie odos kontaktas – pozityviai veikia tiek kūdikį, tiek mamą.

Jeigu mažylis nemėgsta būti vežimėlyje – nesikankinkite klausydamiesi jo verksmo veždami jį į parką – tegul jis miega vežimėlyje balkone. Taip jūs ne tik išvengsite papildomo streso, tačiau kartu ir galėsite ramiai daryti tai, ką mėgstate.

Ieškokite aukso vidurio - atsižvelkite į kūdikio poreikius ir pritaikykite juos sau patogiu būdu.

Kūdikystė yra labai trumpas laikotarpis, iš kurio greitai išaugama, ir viskas vėl keičiasi. Nesėdintis vežimėlyje kūdikis, pradėjęs vaikščioti, jį pamiršta visai ir į lauką pėstute eina su malonumu. Nemėgstantis maudytis mažylis ūgtelėjęs paprastai būna sunkiai ištraukiamas iš vandens. Ir vėl viskas kitaip, savi atradimai ir kartu savi rūpesčiai. Nebandykite pakeisti situacijų, kurios akivaizdžiai sunkiai leidžiasi keičiamos, susitaikykite su jomis, tačiau suraskite jose patogią padėtį sau.

Kai vaikas iš tiesų yra neramus

Jeigu kūdikis yra labai neramus ir daug verkia, nori vis būti ant rankų arba prie krūties – tai išties labai sekina beatsigaunančią po gimdymo mamą. Dalinkitės kūdikiu. Jeigu panešioti ar užmigdyti gali tėtis, leiskite jam tai padaryti, o pati tuo tarpu pasiilsėkite.

Kalbėkitės apie savo jausmus ir nuotaikas su vyru, jums artimais žmonėmis. Dažnai žmonėms tiesiog reikia išgirsti patiems save ir į visus klausimus atsakoma pasąmoningai.

Bendraukite su kitomis „panašaus likimo“ šeimomis, išgirskite jų „kantrybės receptus", galbūt kažką prisitaikysite ir sau. Gimus kūdikiui, neatsiribokite nuo kitų ir neužsidarykite namie. Su panašiomis problemomis susiduria kiekviena mažylį auginanti mama, todėl keiskitės informacija ir dalinkitės savo išgyvenimais – tai pripildo kasdienybę kitokių spalvų, pamąstymų apie savo ir kitų gyvenimus, galiausiai – tiesiog prablaško ir kasdienines mintis apie namų ruošą pakeičia kitokiomis mintimis.

Kai kūdikis mamą išveda iš kantrybės

Dažniausiai pyktis ant kūdikio atsiranda tada, kai trūksta poilsio arba veikla, susijusi su kūdikiu, niekada nenutrūksta. Visi mes esame žmonės, esame gyvi ir turime jausmus. Normalu, kad kiekvienas iš mūsų kartais nori pabūti visiškai vienas. Privalu kartais kažką padaryti visiškai dėl savęs.

Kai visas gyvenimas sukasi tik apie kūdikio priežiūrą, normalu, kad kyla pyktis. Būkite sąmoningi ir protingi – tėčiai, padėkite mamoms ir padovanokite per dieną po valandą „laisvalaikio sau". Mamos, nebūkite išdidžios – nebijokite paprašyti pagalbos, kad galėtumėte skirti laiko sau. Tada grįžimas prie kūdikio būna labai išsiilgtas ir lauktas, ir apie jokį pyktį nebebūna nė minties.

Nors kūdikis visiškai pakeičia prieš tai buvusį gyvenimą ir „atsiriekia savo dėmesio dalį", tačiau jo dovanojamos dovanos – šypsena mamai, juokas, pirmieji žigsneliai yra pats geriausias atpildas už visas bemieges naktis.

Psichologė Karolina Gurskienė