1. Neduosiu savo vaikams greito maisto
Ketinau savo vaikui ruošti maistą pati. Ketinau šimtu procentų būti natūrali ir eklogiška. Mėginau. Tikrai stengiausi, tačiau tokia politika mano namams buvo per griežta. Kai teko kas savaitę stovėti su trim klykiančiais vaikais eilėje prie kasos maisto prekių parduotuvėje, šalia „Snickers“ šokoladukų ir „Kit-Kats“, aš pasidaviau. Nesididžiuoju tuo, bet esu sąžininga.
2. Nebūsiu paskutinė, kuri pasiima vaikus iš darželio
Prisimenu, kad visada būdavau paskutinė, kurią pasiima iš mokyklos ar sporto būrelių. Tai buvo taip nemalonu. Visada maniau, kad mano tėvai mane „pamiršo“. Niekada negalvojau apie tai, kad jie yra labai užsiėmę ir pasiims mane kai tik galės. Buvau pakeliui namo, kai sulaukiau skambučio, kad abu, ir aš, ir mano vyras, „pamiršome“ pasiimti mūsų sūnų. Buvo taip nemalonu. Mes nesusitarėme ir mūsų vaikas iš darželio buvo pasiimtas paskutinis. Žinote ką, jis ištvėrė. Kaip ir aš ištvėriau.
3. Neleisiu savo vaikams miegoti mano lovoje
Kartojau ir kartojau, kad vaikai tėvų lovoje – prasta mintis. Neketinau savo erdve dalintis su savo vaikais. Atsikelsiu ir nuvesiu juos atgal lovas. Bet realybė buvo kitokia. Antrą ryto neturėjau jėgų pakelti savo pavargusio užpakalio iš lovos ir paguldyti jų atgal į lovą.
4. Nepapirkinėsiu vaikų, kad jie manęs klausytų
Jaučiau, kad papirkinėjimas yra žemiausia vaikų auklėjimo forma. Ką gi, šiuo metu turėčiau degti pragare, nes papirkinėju vaikus kasdien. „Ar išsivalei savo kambarį? Jeigu neišsivalysi kambario, jokio deserto, o šįvakar valgysime ledus“. Esu per daug pavargusi, tad papirkinėju vaikus kasdien, kad jie padarytų tai, ko man reikia.
5. Nešauksiu ant vaikų
Išaugau rėksnių namuose. Visi ant visų dėl visko šaukė. Nesu riksmų gerbėja. Tačiau pasitaiko, kad pratrūkstu. Su trimis vaikais yra ką veikti.
6. Nepaskęsiu buityje
Ruošiausi būti veikli mama. Visada norėjau sutelkti dėmesį į tai, kas išties svarbu. Tiesiog nuostabu, kaip greitai viskas keičiasi, kai kalba eina apie vaikų auklėjimą. Žinau, kad skamba dramatiškai, tačiau kasdieninis nuobodus darbas gali palaužti, o mažmožiai tampa kalnu. Pavyzdžiui, namų švaros palaikymas. Tai atrodo nedidelė užduotis, tačiau ji atima ryžtą. Vieną dieną vos baigusi tvarkyti namus ant sofos radau sutrintą bananą. Po dvi valandas trukusio tvarkymo sutrinto banano ant sofos man buvo šiek tiek per daug.
9. Nenusileisiu jų reikalavimams
Tikiu, kad viską reikia užsidirbti ir nėra jokios naudos, jeigu kažką gauni dovanai. Noriu, kad vaikai žinotų sunkaus darbo vertę. Tuo pačiu metu negaliu išeiti iš parduotuvės, nenupirkusi kažko kiekvienam vaikui. Taip sunku pasakyti „Ne“ trims kartojančioms papūgoms, kurios rėkauja tol, kol sušnypšti: „Puiku, įsidėkite į krepšį ir nutilkite“.
