Kada yra tinkamiausias laikas susilaukti vaiko

Šeimos, kurios svajoja apie kūdikį, dažnai susimąsto, kada yra pats tinkamiausias laikas vaikeliui.

Kai susilaukiau Nojaus, buvau 28 metų. Vaikelio su vyru abu norėjome, planavome, ruošėmės. Turbūt mes, žmonės, taip labai bijome permainų, kad vis sakome dar ne laikas... Mes dar neturime pakankamai didelių namų, mes dar neturime automobilio, kuriame tilptų vaiko kėdutė, mes dar neturim taupomosios sąskaitos, kurioje būtų pinigų ekstra atvejui ir t.t. Iš patirties galiu pasakyti, tinkamo laiko niekada ir nebus. Tinkamas laikas bus tada, kada mes patys pasakysime – DABAR.

Penkias dienas per savaitę 5 ryto keldavausi į darbą. Kai grįždavau namo, būdavau pavargusi iki pirštų galiukų ir žinodavau, kad ryt bus tas pats. Būdavo dienų, kai galvodavau: „Pasaulis yra toks materialus, kad einu į darbą vien dėl to, kad valgyti nusipirkčiau. Norėčiau pasiimti knygą ir apsistoti kokioje negyvenamoje saloje, kad materialumas neegzistuotų. Deja, tai tik svajonės“.

O tada sužinojom, kad laukiuosi. Turbūt niekada anksčiau gyvenime mano kūne nebuvo tiek daug emocijų – baimė, išgąstis, laimė, nežinojimas, kas bus. Pamenu, ir verkiau, ir apkabinusi dar visiškai mažą pilvuką, sakiau LABAS tam žmogeliukui.

Aišku, atėjo ir „linksmoji“ nėštumo dalis – pykinimas, nuotaikų svyravimai, miego trūkumas. Kaip mano vyras dar vis yra su manimi, nežinau, nes pora kartų ir pati norėjau su savim išsiskirti. Ir žinot, ką? Buvo verta. Gimdymas buvo labai ilgas, be galo skausmingas ir sekinantis, bet kai ta mažą būtybę uždėjo man ant krūtinės, aš nieko nebejaučiau, tik palengvėjimą, kad jį jau galiu laikyti ir prie savęs glausti, kad viskas baigėsi gerai ir kad nuo šiol mano gyvenimas įgijo naują prasmę.

Jei ir kelsiuosi 5 ryto, tai tik todėl, kad Nojui reikės valgyti, o gal jis tik norės įsitikinti, ar aš vis dar čia. Ir kai kažkada važiavau namo ir pamačiau liūdnus žmonių veidus metro, kurie žino, kad ryt bus tas pats, supratau, kad pagaliau gyvenimas įgavo kitą prasmę ir kiekvieną dieną ta prasmė bus didesnė, ji augs, man šypsosis ir netgi juoksis. O vieną dieną atsisuks į mane ir pirmą kartą pasakys MAMA. Tada aš tik dar labiau suprasiu, kad buvo verta.

Linkiu niekada nepatirti to jausmo, kai senatvėje atsigręži į nueitą kelią ir pamatai, kad tas „tinkamas laikas“ niekada ir neatėjo.mama DIANA

Mamos, kurios laukiatės pirmą kartą, jei jums vis dar kyla abejonių, ar sugebėsite, ar žinosite, ką daryti, kai vaikas verks, kai jam skaudės, tikėkite savimi. Jūs viską mokėsite. Kartais pačios savimi stebėsitės ir galvosite: „O iš kur aš tai žinau?“ Jums pavyks. Bendraukite su kitomis mamomis, klauskite patarimų ir dalinkitės sava patirtimi, nes mes visos galime vienai kitai padėti.

O šeimoms, kurios sako, kad susilaukti vaikelio dar netinkamas laikas, galiu pasakyti, kad tinkamas laikas niekada ir neateis. Turbūt žmogus tokia būtybė, kad jam visada norisi daugiau, tobuliau.

Kai mes susilaukėm Nojaus, tik tada viskas sukrito į savus stalčiukus... Įsikėlėm į didesnius namus, išsikraustėm iš Londono, nusipirkom erdvesnį automobilį ir t.t. Linkiu niekada nepatirti to jausmo, kai senatvėje atsigręži į nueitą kelią ir pamatai, kad tas „tinkamas laikas“ niekada ir neatėjo.

Žinau, kad tai būna sunkių akimirkų, tas mažas žmogutis gyvenime pakeičia viską, bet patikėkite manimi, tie pokyčiai nebūtinai bus blogi. Juk bemiegės naktys kažkada baigsis, buteliukų ir rūbelių kalnai – taip pat. O tada sėdėsite prie didelio kalėdinio stalo su krūva anūkų ir suprasite, kad šito į nieką nekeistumėte.

Kaip sako kažkurioje reklamoje, TAKE IT FROM US YOU DOING (WILL DO) GREAT. Linkiu, kad šitie metai būtų kitokie.

Linkėjimai,

Diana

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis