„Šiuolaikiniame pasaulyje moterų krūtinė tapo priemone reklamuoti automobilius“, – sakydavo mano marketingo dėstytojas. Ir iš tikrųjų – iš reklaminių stendų į mus žiūri gražios moterys su vos pridengta krūtine... Tuo tarpu žindyti vaiką viešoje vietoje yra ne tik nepopuliaru, bet netgi gėda. Bet argi tai normalu? Todėl būdama fotografe ir 3 vaikų mama nusprendžiau savo darbais populiarinti žindymą. Suprantu, kad esu paprasta moteris, nesu žinoma ir pakeisti pasaulio man nepavyks, bet bandyti galima.
Pamenu, būdama paauglė kartą populiariame užsienio žurnale aptikau labai gražių žindančių moterų nuotraukų. Moterys buvo žinomos – dainininkės, politikės. Tąkart pagalvojau, kad tai labai drąsios moterys, nesigėdija tokių nuotraukų publikuoti. Šie vaizdai liko mano atmintyje iki šiol. Tada visai negalėjau įsivaizduoti, kad kažkada pati darysiu panašių nuotraukų ciklą. Tikiuosi, kad ir mano nuotraukos įstrigs kai kurių mergaičių sąmonėje ir paskatins jas ateityje žindyti savo vaikus. Nors vertinu natūralią, nesurežisuotą fotografiją, bet šį kartą moteris noriu vaizduoti ne buitiškai, o su aksesuarais bei nekasdieniškai pasipuošusias.
Kodėl būtent dabar nusprendžiau rengti tokį projektą? Todėl, kad prieš kelis mėnesius trečią kartą tapau mama ir pagaliau pirmą kartą sėkmingai žindau savo vaiką. Vyresnių vaikų, deja, žindyti nepavyko. Kaip sakoma „nebuvo pieno“, bet tiesą sakant nebuvo žinių. Pastojusi trečią kartą labiausiai bijojau žindymo ir su tuo susijusių problemų, buvau labai pavargusi traukti pieną pientraukiu, keltis naktimis gaminti mišinuko. Maniau, ir šį kartą taip bus, nes „tokia jau mano fiziologija“. Dėkoju Dievui, kad mano kelyje pasitaikė moterys kurios man labai padėjo. Viena jų –Agata, vyro pusseserė, davė man paskaityti puikią gydytojo K. Vitkausko knyga apie žindymą. Kita, Aliona, negailėjo patarimų ir parekomendavo feisbuke prisijungti prie grupės „Žindykime kartu". O Malgorzata – tos grupės administratorė – padrąsino mane, atsiuntė reikiamos informacijos ir negailėjo savo laiko atsakydama į visus mano klausimus. Labiausiai vis dėlto noriu padėkoti savo vyrui, kuris palaikė mane, rūpinosi vyresniais vaikais, kad aš galėčiau atsiriboti nuo rūpesčių ir ramiai mėgautis žindymo momentais. Turiu pripažinti, kad pirmas mėnuo buvo nelengvas, bet pagaliau mano svajonė išsipildė – žindau vaiką pati.
Pastebėjau, kad žindančios moterys susiduria su daugybe nepatogumų: žindymo vietų stoka viešosiose vietose, aplinkinių kreivi žvilgsniai. Mama, žindanti vaiką ilgiau negu vienerius metus, neretai yra pavadinama neprotinga moterimi. Manau, jog žindymas – tai didžiausia dovana, kurią motina gali padovanoti savo vaikui.
Jokiais būdais nesmerkiu moterų, kurioms nepavyko, juk ir pati nemaitinau savo vyresnėlių ir nemanau, kad mažiau juos dėl to myliu, bet vienareikšmiai gerbiu žindančias moteris, vertinu tai ir žaviuosi jomis. Tikiuosi visas šias gražias emocijas perteikti savo nuotraukose“.
***
Nuo redakcijos: Fotografės svajonė – kad fotografijų ciklą vainikuotų paroda. jeigu norite prisidėti prie šios idėjos arba žindote mažylį ir norite tapti šio gražaus projekto dalimi, parašykite Annai Smile. Feisbuko paskyra – Studio Smile.
