A. Landsbergienė: niekam negabių vaikų nėra


Šiuolaikiniai tėvai iš visų jėgų stengiasi vaikus auginti ir ugdyti kuo geriau, kaip patys sako, atiduodami jiems viską, ko neturėjo ir negalėjo patys. Gal dėl to, o gal norėdami pasipuikuoti prieš kitus tėvus kartais ima ir perlenkia lazdą, bandydami iš savo atžalų padaryti balerinas, garsius muzikantus ar sportininkus, vos suspėdami dar darželinukus vežioti iš vieno būrelio į kitą. 

Konsultuoja socialinių mokslų daktarė edukologė Austėja Landsbergienė.


Turbūt kiekvienas pažįstame bent vieną vaiką, kuris darželyje lanko visus įmanomus būrelius, o vakarais tėvai jam dar samdo pianino mokytoją ar savaitgalį veža į šeštadieninę mokyklėlę. Ar gali vaikui būrelių būti per daug?


Veiklos vaikui reikia. Tačiau viskas labai individualu. Vienam mažyliui ir vienos veiklos gali būti per daug, o kitas gali keliauti iš būrelio į būrelį. Į šį klausimą, ar būrelių nėra per daug, geriausiai gali atsakyti tik pats vaikas arba jo nuovargį išduodantys požymiai. Jei mažylis puikiai jaučiasi, yra kupinas energijos, randa laiko žaidimams, gerai išsimiega, nėra pervargimą rodančių pykčio priepuolių, mokinukui puikiai sekasi mokykloje, galima lankyti būrelių tiek, kiek norisi. Paprastai, jei vaikas dega pasirinktos veiklos aistra, tikėtina, nepavargs. Kas kita – jei aistra dega tėvai. Todėl jei pastebėjote aiškių nuovargį rodančių požymių (sunkiai keliasi ryte, pradėjo dažniau sirgti peršalimo ligomis, skųstis pilvo ar galvos skausmais, nenori keliauti į ugdymo įstaigą ar į būrelį, mokinukas pradėjo prasčiau mokytis), reikėtų paspausti stabdžio pedalą. 


Nuovargį gali lemti fiziologiniai dalykai (staigus vaiko augimo šuolis), namuose vykstantys pokyčiai (gimė brolis ar sesė, skiriasi tėvai, kraustomasi į kitus namus), pakeista ugdymo įstaiga.


Įprasta, kad berniukus laviname sportu, o mergaites – šokiais ir dainomis.


Būtina paisyti vaiko norų, ar tai būtų berniukas, ar mergaitė. Pirmiausia jis yra vaikas. Vyresni darželinukai, o ypač peržengusieji mokyklos slenkstį, turi užtektinai privalomosios veiklos. Todėl būrelis turi ją papildyti, praplėsti, o svarbiausia – teikti džiaugsmo. Jei jūsų atžala nori šokti, tegu šoka, jei nori dainuoti, tegu dainuoja, o jeigu nori sportuoti, tegu sportuoja. 


O jeigu vaikas, pasak tėvų, yra gabus muzikai, bet nori sportuoti?


Paprastai vaikai mėgsta daryti tai, ką jie geba, arba tai, kas jiems sekasi. Neretai tie, kurie turi absoliučią klausą, mėgsta dainuoti. O jeigu ne? Nieko baisaus. Tegu sportuoja. Vidutinių gabumų vaiko nereikėtų dar darželyje versti lankyti vienokį ar kitokį būrelį, neva jis – labiau menininkas nei sportininkas arba priešingai. Gali būti, jūsų atžalai tiesiog patinka slidinėti arba dainuoti. Vaikas turi lankyti kuo daugiau būrelių – nuo futbolo iki baleto. Tik išbandęs kuo daugiau veiklų jis sužinos, kas tinka ir patinka. 


Vida Press


Bet būna atvejų, kai vaikas yra išties labai gabus. 


Kaip kiekvienai pelėdai savas pelėdžiukas yra pats gražiausias, taip ir dažnam tėvui atrodo, kad jo atžala yra pati pačiausia. Tačiau turite žinoti, kad išskirtinai gabių vaikų nėra daug – vos keli procentai. Dauguma mažylių yra gebantys ką nors atlikti gerai ar net geriau nei jų bendraamžiai, tik svarbu padėti jiems atsiskleisti, atrandant tai, kas jiems patinka. Todėl pirmiausia kartu su pedagogais reikėtų išsiaiškinti, ar jūsų mažylis yra kaip tik toks. Jeigu tikrai auginate išskirtinai gabų vaiką, tuomet ne kam nors kitam, o tik jums patiems, suskaičiavus pliusus ir minusus bei pakalbėjus su juo pačiu, reikės priimti sprendimą – versti dar labiau tobulėti ar leisti rinktis, o tada gerbti jo sprendimą, net jei jis neatitiks jūsų lūkesčių. 


Kad ir kokį sprendimą priimtumėte, turite atminti – užaugęs vaikas jums bus arba nepaprastai dėkingas, arba jūsų nekęs, o gal netgi lankysis pas psichoterapeutus. Visi žinome istorijų, kai žinomi žmonės su pagarba prisimena tėvus, kurie dėl jų padarė daugiau, nei galėjo, ir neleido pasirinktos veiklos mesti, kai būdavo sunku. Tačiau žinome ir priešingų istorijų, kai dūsaujama, kaip galėjo susiklostyti gyvenimas, jei tik tėvai būtų nors truputį paspaudę ir neleidę visko taip lengvai mesti. Tą patį patariu visiems, kurie manęs klausia, kokį sprendimą konkrečiu atveju priimčiau aš pati. Mūsų visi vaikai lankė baseiną ir puikiai plaukia. Tačiau viena duktė išskirtinai gerai jaučiasi vandenyje. Tą pastebėjo ir treneriai. Kai šie pasiūlė jai treniruotis sporto mokykloje (o tai yra rezultatų siekis ir kone kasdien vykstančios sunkios treniruotės) po pokalbio su mumis trenerių siūlymą atmetė, nes sportininke profesionale tapti nenori. Nors baseine lankosi iki šiol. 


Būna vaikų, kurie išskirtinių gabumų neturi, tačiau jų lūkesčiai dėl to nėra mažesni. 


Ir tegu. Jokiu būdu negalima mažylio slopinti ir sakyti, kad iš tavęs, pavyzdžiui, dainininko tikrai nebus. Vaikas, atsidūręs tarp kitų labai gerai dainuojančių bendraamžių, ir pats greitai supras, kad jis nėra geriausias iš geriausių, nes jo ansamblio vadovas neišrenka dainuoti solo partijos arba šalia jo pastato kitą garsiau dainuojantį ansamblio narį. Tėvai savo atžalą turi palaikyti ir padrąsinti, o ne vadinti nevykėliu. Reikėtų žinoti, kad labai didelis noras ir stipri motyvacija yra stiprus variklis judėti į priekį. Ir net jei mums atrodys, kad mūsų atžalai geriau sekasi šokti, nei dainuoti, jis daugiau pasieks dainuodamas, nei šokdamas, nes kaip tik traukiant dainas dainuoja ir jo širdis. Taigi, kur kas geriau mažyliui pasakyti, kad puikiai dainuoja, nei kad jis niekada netaps geru dainininku. 


Tik išskirtinai gabių vaikų talentas atsiskleidžia labai greitai. Vidutinių gabumų mažuosius reikia nuolat stebėti. Patikėkite – nėra niekam negabių vaikų. Tik vienų gabumai ryškesni ir atsiskleidžia greičiau, o kitų vaikų gabumus norint pastebėti gali prireikti laiko. 


Tėvai, nenorintys, kad jų vaikas būtų vidutinybė, turi stiprinti tuos gebėjimus, kurie yra stipriausi, o ne priešingai – stengtis, kad mažylis būtų pakankamai geras ten, kur jam sunkiai sekasi. Pavyzdžiui, jeigu vaikas puikiai dainuoja, nereikėtų pulti lavinti jo šokių judesių ar skatinti mesti į krepšį, o visas pastangas sutelkti į muzikinį lavinimą. Tik tada jūsų atžala bus išskirtinė. 


Atliekant įvairius mokslinius tyrimus buvo pastebėta, kad vaikai daugiausia pasiekia, kai kalbama apie jų pastangas: „Aš matau, kad tu labai stengiesi. Ir jei pasistengsi dar labiau, tau tikrai pavyks susidoroti su šiuo iššūkiu.“ Taip mokoma nuostatos – jeigu tu daug dirbsi ir stengsiesi, sėkmė visada bus tavo pusėje. Juk ne visi lankantieji muzikos mokyklas turi tapti muzikais, o sporto mokyklas – žinomais atletais. Būrelius lankyti naudinga ne tik dėl laimėjimų. Papildoma veikla ne tik teikia puikių emocijų, bet ir lavina bei ugdo įvairius gebėjimus, tarkim, moko sutelkti dėmesį, bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais, pasitikėti savimi, lavinama atmintis, drausmė. 


Vida Press


Tam tikru požiūriu būrelį lanko ir jo tėvai, jie turėtų domėtis savo atžalos pasirinkta veika. Kaip neperlenkti lazdos?


Tėvai ir pedagogai privalo tarpusavyje bendrauti ir bendradarbiauti. Kaip jau ne kartą esu sakiusi, vaiką turi auginti visas kaimas. Bendri sprendimų ieškojimai ar susitarimai visada yra sveikintini. Tačiau taip pat reikėtų nepamiršti, kad kaip tik pedagogas yra atsakingas už veiklos kokybę, todėl svarbu laikytis jo nustatytų taisyklių. Jeigu jis mano, kad tėvų dalyvavimas repeticijose ar treniruotėse blaško vaiko dėmesį ir tėvai yra nepageidaujami, reikėtų repeticijose ar treniruotėse nedalyvauti. O jei jums pedagogo prašymai nėra priimtini, reikia ne ieškoti būdų, kaip pakeisti reikalavimus, bet keisti patį būrelį. 


Būrelių veiklą visuomet vainikuoja vieši pasirodymai ant scenos arba varžybos. Vaikai, matydami tarp žiūrovų savo tėvus, visuomet labai jaudinasi ir dėl to neretai klysta. Galbūt jautresnių mažylių tėvams geriau nesėsti į pirmas eiles, o stebėti pasirodymą iš toli?  


Tėvai turėtų laukti savo turtelio pasirodymo, o ne trepsėti prie durų, kad tik jis kuo greičiau baigtųsi, nes jiems jau metas bėgti kitur. Tačiau būna atvejų, kai patys vaikai pageidauja, kad tėvai nestebėtų jų pasirodymų. Tuomet reikia gerbti tokį sprendimą. Tačiau prieš kitą pasirodymą būtina iš naujo mažylio paklausti: „Aš labai norėčiau pažiūrėti tavo koncertą ar varžybas, kuriose tu dalyvausi, ar galėčiau ateiti?“ Gali būti, kad šį kartą atsakymas bus kitoks. Kartais būna ir priešingų atvejų – kai vaikas (net ir žinodamas, kad jam dėl to blogiau seksis) vis tiek nori, kad pasirodymą ar varžybas stebėtų jo tėvai. Tokiu atveju esu labiau nei tikra – ateiti palaikyti mažylio būtina. O gal šįkart pasiseks ir jūs pamatysite patį geriausią savo atžalos pasirodymą? Prie prasidedant pasirodymui galite pasakyti: „Aš suprantu, kad kai aš esu šalia, tu labiau jaudiniesi. Bet tikrai nėra ko jaudintis – tu dar vaikas, dar turi daug laiko viską pakeisti.“ Kas kita, jei atvykti negalite dėl objektyvių priežasčių – tuo metu turite būti darbe ar kitame jums labai svarbiame renginyje. Tuomet pasakykite mažyliui: „Kai manęs nėra, tau puikiai sekasi. O dabar kaip tik dėl svarbių priežasčių dalyvauti tavo pasirodyme ar varžybose, deja, negaliu. Eik į sceną ir puikiai pasirodyk. O kai mes susitiksime, tu man apie viską papasakosi.“ Normalu, kad tėvai turi darbų, reikalų. Gyvename ne dėl vaikų, bet su vaikais. Vaikas turi ir pats išmokti ir nuryti pralaimėjimo kartėlį, ir pasidžiaugti pergale.


O jei vaikas sako: „Pabodo, nebenoriu...“


Mūsų šeimoje yra viena griežta ir neginčijama taisyklė – tą patį būrelį būtina lankyti vienus mokslo metus. Ir tik tada galima pasirinkti kitą. Jeigu vaikas nebenori lankyti pasirinkto būrelio, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kodėl. Gali būti, nebenori daug ir sunkiai dirbti (nes tikrasis darbas prasideda ne iš karto, o šiek tiek vėliau), jam nesiseka, atsibodo, pavargo, nepatinka būrelio vadovas arba tiesiog susipyko su draugu. Palankius vos porą mėnesių (ypač jei būrelis vyksta vos kartą ar du per savaitę) dar sunku suprasti, ar pasirinkta veikla tinka ir patinka. Mažylio nenorą lankyti būrelį būtina aptarti ne tik su juo, bet ir su būrelio vadovu. Galbūt pašalinus nenoro lankyti priežastį vaikas vėl su malonumu į jį eis. 


Yra vaikų, kurie nieko nenori, jiems niekas neįdomu, ir sudominti mažą žmogutį kokia nors veikla gali tapti tikru iššūkiu.


Bet tokių vaikų mažuma. Todėl vaikui, kuris nėra pervargęs ir neturi raidos iššūkių, nieko bloga pasakyti: „Aš noriu (bet ne „tu privalai“), kad atrastum tai, kas tau patinka. Mes su tėčiu (ar mama) pasitarėme, kad mūsų šeima per mažai juda, tu į mokyklą esi vežamas automobiliu, todėl norėtume, kad išsirinktum bent vieną sporto būrelį ir jį šiuos mokslo metus lankytum. Mes neliepiame tau lankyti konkretaus sporto būrelio. Tu esi laisvas rinktis – tai gali būti baseinas, futbolas, krepšinis, stalo tenisas, irklavimas ar slidinėjimas. Jei reikės pagalbos padedant išsirinkti, mes visada esame pasiruošę tau padėti. Tačiau apie tai, ar išvis reikia lankyti sporto būrelį, nediskutuosime. 

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis