Taip, vaikai yra lankstūs, priimantys ir ieškantys naujų idėjų. Tačiau jei aplinkoje nėra žmonių, kurie kuria arba naudojasi vaizduote kiekvieną dieną, deja ir vaikas to nedarys. Jis tiesiog nekreips į tai dėmesio. Kūryba stipriai siejasi su žmonių nuostatomis, ypatingai, kaip vertiname savo ar vaiko sugebėjimus. Vaikų darželio ISTORIJŲ NAMAI psichologė Giedrė Sujetaitė – Volungevičienė pasakoja apie tai, kad itin kūrybingumą puoselėjančioje, Reggio Emilia, ankstyvojo ugdymo, pedagogikoje labai svarbu, koks yra mūsų požiūris į vaiką.
Vaikai geba kurti ir konstruoti savo žinias
Reggio Emilia pedagogikoje tikima, kad vaikas yra stiprus ir kupinas potencialo ir pats gali kurti naujas teorijas apie pasaulį. Bet reikia sudaryti tam sąlygas – suteikti kūrybinės erdvės, priemonių ir laiko. Dažnai nuvertiname vaikus, kad jie nieko nesupranta, kalbame nesusimąstydami, negalvodami, kad jie kaupia visas mūsų nuostatas apie save ir kūrybą. Jei sakome „tu tik kringelius paišai” arba „ką tu čia priterpiojai?”, „baik peckioti”, sumenkiname vaiką ir jo kūrybinį procesą. Taip pat, kai perdėtai giriame (pvz. šaunuolis, labai gražiai nupiešei), vaikas gali pastebėti jūsų atsainumą. Geriausia laikytis vidurio - pastebėti darbo detales – „tu naudoji tris spalvas – žalią, geltoną ir mėlyną“, „mačiau, kad piešdamas buvai susikaupęs“. Ši kalba (nebūtinai susijusi su piešimu) parodo, kad jums įdomu, ką vaikas kuria, kaip tą daro. O geriausia, kad ir jūs patys kartu su vaiku leisitės į kūrybinį procesą ir pasidžiaugsite, kiek radote būdų panaudoti lipnią juostelę arba kaladėles.
Vaikai seka savo idėjomis
Reggio Emilia pedagogai siekia, kad visas ugdymas būtų prasmingas, įdomus ir aktualus vaikui. Tai yra gilus tikėjimas vaiko noru suprasti pasaulį. Vaikas savo tempu ieško supratimo. Jei perkrausime žiniomis ir ne tada, kai pačiam įdomu, kiekvienam žmogui ilgam galvoje pamokos neužsiliks. Savarankiškas kūrybinis procesas žaidžiant yra geriausias mokymosi laikas. Tai laikas, kai suaugusieji gali pamatyti vaiko idėjas ir jam aktualius dalykus. Verta skirti ir savo kūrybiniams projektams laiko, kad mažasis matytų, kaip gimsta kažkas iš nieko. Kartais tėvai sako „mano vaikas nežaidžia pats” – bet gal tiksliau – jis nekuria. Tai yra ženklas, kad tėvai nuolat kontroliuoja vaiko žingsnius. Bandoma problemoms užbėgti už akių. Kitaip sakant „numušamas ūpas”, nes kažką ne taip padarė, ne tą paėmė, ar kažkur lipa ir yra galimybė nukristi. Vaikas tampa nedrąsus. Jis neturi kada išbandyti savo idėjų savarankiškai.
Vaikai moka komunikuoti
Reggio Emilia ikimokyklinio ugdymo pedagogikoje vertinamos visos galimos vaikų „kalbos” (angl. children voice) išraiškos. Net kol vaikai nekalba, jie komunikuoja apie save, savo norus, savo susidomėjimą. Turime dvi akis, dvi ausis ir tik vieną burną. Daugiau galime stebėti ir klausyti nei kalbėti. Bendravimas, bendravimo priemonės mažų vaikų gyvenime labai stipriai siejasi su neverbalika, kūno kalba, judesiais. Jie pasakoja savo istorijas dar iki kalbos išsivystymo. Įdėdami į vaiko rankas telefoną arba planšetinį kompiuterį, pasodindami prie televizoriaus ar kompiuterio, atjungiame vaiko komunikaciją. Deja, ir maži vaikai tuomet pamažu tampa labai pasyvūs kūrėjai. Jiems nebeįdomu patiems pajudinti kūrybinio piršto, nes lengviau stebėti ekraną ar žaisti kitų sukurtą žaidimą. Technologijų naudojimas ankstyvame amžiuje labiausiai ir negrąžinamai paveikia vaikų kūrybingumą, jų entuziazmą komunikuoti savo idėjas.
