Mama klausia:
„Auginu 4,5 metų mergytę. Norėjau pasiteirauti, ar normalu, kad tokio amžiaus vaikas domisi savo lytiniais organais. Man neramu, jog ne pirmą kartą užtinku dukrą nusimovus kelnytes ir tyrinėjant save. Tai ji daro slapčia. Pas mane ji labai smalsi, viskuo domisi, prašo daug ką paaiškinti. Bijau, kad gal per mažai skiriu jai dėmesio, jog ji taip anksti pradėjo domėtis savimi. Nežinau, kaip reaguoti, kaip tinkamai viską paaiškinti“.
Atsako Psichologinės sveikatos centro psichologė Neringa Bernatonienė.
Pastebėję vaiką, liečiantį, tyrinėjantį savo kūną, išgirdę smalsius ir atvirus jo klausimus apie lytiškumą, tėvai dažnai ima nerimauti, ar vaiko elgesys yra normalus. Vaikų seksualumo tyrinėjimas gali sukelti tėvų gėdos, kaltės, pykčio jausmą bei pasimetimą. Savo laiške dalinatės nerimu ir baime, ar tai, kad duktė domisi savo lytiniais organais slapčia, yra normalu, ar atitinka jos amžių.
Kaip ir kitos vaiko raidos sritys, seksualinė raida prasideda vaikui gimus. Ji apima kūno pokyčius, su lytiškumu susijusias žinias ir nuostatas, taip pat elgesį. Jūsų aprašomas dukters elgesys psichologų yra apibūdinamas kaip tipiškas 4-6 metų amžiaus vaikų seksualinis elgesys.
Vaiko raidoje apie 4-6 metais atsiranda smalsumas, kurį dauguma tėvų ir auklėtojų pastebi vaikų elgesyje. Šis amžiaus tarpsnis svarbus savo lyties pažinimui, skirtumų nuo kitos lyties suvokimui, savos tapatybės formavimuisi.
Nors tėvams dažnai nėra jauku kalbėti apie seksualinius dalykus su vaikais, stebėdami vaiko smalsumą tėvai turi puikią galimybę išmokyti vaiką intymumo sąvokos supratimo, mokyti vaiką gerbti save ir kitus bei nubrėžti švelnias, bet aiškias ribas. Vaikai turi žinoti, kad seksualinis elgesys, kaip ir bet kuris kitas, turi turėti ribas.
Kalbėdami su vaikais ir atsakydami į jiems iškylančius klausimus pripažįstame, kad vaikai turi teisę būti smalsūs, kad jų norai nėra gėdingi ar pavojingi, taip pat mokome patenkinti savo smalsumą žodžiais. Jei norime, kad vaikai dalintųsi savo mintimis, turime rimtai ir su pagarba reaguoti į jų keliamus klausimus. Nereikia nerimauti, jei iš mūsų pateiktos informacijos vaikas kažką ne taip suprato. Svarbiausia, kad informaciją apie kūno dalis ir seksualinius jausmus bei elgesį pateiktume taip, kad vaikas nejaustų kaltės ir nerimo, o pasitikėjimas tėvais sustiprėtų. Lytinio švietimo tikslas yra ne tik pateikti faktus, bet ir suformuoti vaikui palankų požiūrį į savo kūną, lytį ir seksualinį vaidmenį ateityje. Juk pirmiausia mes visi esame kūnas, kurį jaučiame ir suvokiame, tai - svarbi mūsų savasties dalis.
4-6 metų amžiaus vaikams taip pat yra natūralu ir normalu liesti savo kūno dalis tikslingai (masturbuotis), stebėti kitus žmones nusirenginėjant, einant į tualetą, tyrinėti savo ir bendraamžių privačias kūno dalis žaidžiant ,,daktaro”, ,,vyro ir žmonos” žaidimus, mėgdžioti įsimylėjusių suaugusiųjų elgesį, bučiuotis, apsikabinti, rodyti savo lytinius organus bendraamžiams. Pastebėję vaiko masturbaciją ar seksualinius žaidimus neturėtume jam sukelti gėdos, nerimo ar baimės jausmų. Vaikai dažnai gėdijasi ir nerimauja dėl tokių savo žaidimų, todėl jei būsime supratingi, vaikams galime padėti pasijusti geriau. Pamačius vaiko seksualinį elgesį neužtenka vaiko tik nuraminti. Vaikui galima paaiškinti, jog seksualinį smalsumą galima patenkinti ne vien tik žaidimais, bet ir pasikalbėjus apie kylančius klausimus su tėvais. Jei leidžiame užduoti klausimų ir patys esame ramūs į juos atsakinėdami, šio amžiaus vaikai daug klausinėja, iš kur atsiranda vaikai, kodėl berniukai ir mergaitės skiriasi.
Mokant 4-6 metų amžiaus vaikus tinkamo seksualinio elgesio svarbu:
pamokyti vaikus tinkamų žodžių, kuriais jie gali įvardinti privačias kūno dalis,
suteikti informaciją apie tai, kad ne tik berniukų ir mergaičių kūnai skiriasi, bet kūnai keičiasi augant,
mokyti, kad maudomės ir į tualetą einame vieni,
padėti suprasti, kad privačių kūno dalių nerodome viešai,
mokyti vaikus, kuo skiriasi geri ir blogi prisilietimai,
kalbėti, kad tavo kūnas priklauso tau, tu turi teisę pasakyti ,,ne” ir vaikui, ir suaugusiam, kai nenori būti liečiamas,
paaiškinti, kad savęs lietimas gali sukelti malonių pojūčių, bet tai reikia daryti privačiai, pvz., savo kambaryje, nes kai kurie dalykai nors ir nėra gėdingi, bet yra mūsų asmeninis reikalas.
Nepatartina vaiko bausti, gėdinti ar kaltinti, sakyti, kad tai - ,,bloga”, ,,nešvari” veikla. Tėveliams svarbu atkreipti dėmesį, ar savo kūno dalių tyrinėjimas vyksta tarp to paties amžiaus vaikų (vaikas, su kuriuo žaidžia jūsų vaikas, turi būti tokio pat amžiaus (daugiausiai vienerių metų skirtumo). Taip pat verta atkreipti dėmesį, ar šie žaidimai nėra dažni, ar jie yra savanoriški, ar, paaiškinus privatumo taisykles ir patenkinus vaikų smalsumą žodžiais, vaikai lengvai sustoja.
Žvelgiant į vaiko raidą, svarbu paminėti, kad masturbacija skirtingame amžiuje reiškia skirtingus dalykus. Jei dvimečiai ir trimečiai save nejučiomis čiupinėja ir prie kitų žmonių, vėliau vaikai stengiasi tai daryti likę vieni, kaip jūsų dukra, ir tai yra normali raidos dalis. Tačiau mokyklinio (pradinio) amžiaus vaikų masturbacija gali rodyti, kad vaikas turi neišspręstų, su nerimu susijusių problemų. Vaikai, patyrę sunkius išgyvenimus, gali masturbuotis taip siekdami sumažinti įtampą. Svarbu pastebėti, ar tai yra natūralus smalsumas, būdingas šiam raidos tarpsniui, ar tokiu būdu vaikas bando sumažinti jam kylančią įtampą ir nerimą. Jei pastebite, kad vaikas tokiu būdu siekia nusiraminti, verta pasikonsultuoti su specialistu.
Savo laiške taip pat minite kaltės jausmą, kurį jaučiate, nes abejojate, ar pakankamai laiko skiriate savo dukrai. Iš tiesų, daugeliui tėvų nesvetimas ir visiškai normalus kaltės jausmas. Kartais praeities patyrimai ir mūsų pačių vaikystė nuspalvina tėvystę ne pačiomis šviesiausiomis spalvomis. Jei kylantys sunkūs jausmai trukdo džiaugtis ir pasijusti pakankamai gera mama, visada galima apie tai pasikonsultuoti su psichologu.
Straipsnis yra informacinės kampanijos „Iš kantrybės neišvedama. Iš kantrybės išeinama" dalis. VšĮ Psichologinės sveikatos centras drauge su TavoVaikas.lt siekia supažindinti tėvus su vaikų netinkamo elgesio priežastimis ir galimais pozityviais jų sprendimo būdais.
