Konsultuoja psichologė psichoterapeutė jungiškosios krypties psichoanalitikė Elona Lovčikienė.

Moteris apie nėštumą sužino ne iš karto, o tik, tarkime, antrajame nėštumo trimestre. Kaip susitaikyti su mintimi, kad ji bus mama? Juk ta žinia jai – it perkūnas iš giedro dangaus...

Netikėtai sužinojus apie nėštumą, ypač jei jis buvo neplanuotas, tikrai ištinka šokas. Tai išgąsdina kaip ir kiekvienas netikėtas pokytis, gali sukelti net pyktį, pasipriešinimą, apmaudą, jei dėl nėštumo teks keisti svarbius planus. Ir tai kalbame apie tą moterį, kuri gyvena su mylimu vyru įprastoje šeimoje, turi darbą ir kitų vaikų. Kur kas sudėtingiau, kai moteris nedirba, neturi šeimos, partnerystės, kai kūdikis atsiranda iš atsitiktinio ar sudėtingo santykio. Tuomet ji gali norėti nutraukti nėštumą, jei tai dar įmanoma, o jei neįmanoma, reaguoti neviltimi ir net depresija, kuriai įveikti jau gali prireikti psichoterapeuto.

Kalbant apie įprastą situaciją, visad žmonėms, bijantiems motinystės ar tėvystės, sakau, kad, laimei, nėštumas yra ilgas ir jie turi laiko pasiruošti. Taip, teks paaukoti ar kuriam laikui atidėti jau suplanuotus siekius, iš naujo persvarstyti prioritetus, išspręsti šeimos gyvenamosios erdvės, lėšų auginant vaiką ir darbo vietos klausimus. Taip, po šoko kilę susierzinimo, baimės jausmai gali kurį laiką varginti, tačiau ilgainiui augant vaisiui su juo atsiranda ryšys.

Besilaukiančios mamos pagyvėja po pirmųjų echoskopijos vaizdų, ima vaizduotis kūdikį, vis labiau jį pamilsta, ir net jų sapnai jas ruošia tiek gimdymui, tiek motinystei. Ima vis aiškiau įprasminti, kodėl kaip tik dabar teko pastoti, labiau priimti nėštumo ir būsimo vaiko auginimo teikiamus pokyčius, pradeda matyti jo privalumų. Išties „receptas“, kaip susitaikyti su netikėtu nėštumu, būtų pirmiausia atvirai priimti visus iškylančius jausmus, su jais išbūti, o tuomet įprasminti šį pokytį. Gali būti, kad net iki vaiko gimimo mama vis kovos pati su savimi ir net jam gimus vis jaus prarasto laisvesnio gyvenimo ilgesį. Tam tikras vidinis konfliktas gali likti, jei jis iš esmės netrukdo gyventi. Tačiau jei tokios kovos kankintų tiek, kad trikdytų kasdienį gyvenimą, trukdytų rūpintis vaiku ir keltų depresiją ar nevaldomus impulsus, patarčiau kreiptis į specialistą

Jei moteris svarstė nutraukti nėštumą, visiškai nenorėjo to kūdikio, ar tai kaip nors atsilieps tolesniam mamos ir vaiko ryšiui?

Psichoanalitinė praktika iš tiesų rodo, kad gimę iš nenorėto nėštumo žmonės būna jautresni, nervingesni, jaučiasi nepakankamai saugūs, kartais amžinai skolingi už savo gyvybę, jie gyvena tarsi be kaltės kalti, o jų ryšys su mama – prieštaringas. Labiau paveikia stiprus ir ilgalaikis atmetimas. O dar stipriau – pasikartojantis ne vien nėštumo atmetimas, bet ir tai, kad mama linkusi vaikui priekaištauti, pasakoti, kaip jo nenorėjo ir nenori, ignoruoti jį ir jo poreikius. Būna ir taip! Visiškai suprantama, kad netikėtai pastojus sutrinkama ir kuriam laikui apima įvairūs jausmai, bet jei juos keičia susitaikymas, laukimas, laimingas gimdymas ir maitinimas, vaiko ir mamos ryšys tampa visiškai sveikas, tvirtas ir ramus. Jei gimsta meilės alchemija, kai mama tinkamai atspindi kūdikį taip ir tiek, kiek jam reikia, ji tampa pakankamai gera mama, nes juk idealių niekam ir nereikia, kad vaikas augtų sveikas ir laimingas.

***

Pagalbą neplanuotai pastojus suteikia Krizinio nėštumo centras, daugiau informacijos www.neplanuotasnestumas.lt.