Su Vytautu V. Landsbergiu, parašiusiu knygą "Dominykas Ąžuolų Slėnyje", kalbasi Vytautas V. Landsbergis.
VVL: Gerbiamas Vytautai, štai ir vėl parašėt naują knygą apie arklį Dominyką, kiek gi galima?
VVL: Atleiskit, tikriausiai daugiau taip nebedarysiu. Ši knyga atrodo bus jau paskutinė apie arklį Dominyką. Dabar
rašysiu apie asilą Baravyką arba dar ką nors.
VVL: O tai kam reikėjo tos dar vienos knygos apie arklį Dominyką?
VVL: Visi labai prašė.
VVL: Gal galėtumėt pasakyt konkrečiau, kas tie visi?
VVL: Visi visi... Pavardžių neužsirašiau.
VVL: Gerai, tik jau nesimaivykit. Ir visgi - kodėl "Dominykas Ąžuolų Slėnyje"?
VVL: Penktoji knyga apie arklį Dominyką atsirado todėl, kad jis labai norėjo vesti rugiagėlę ir sukurti šeimą. O mane pakvietė būti piršliu. Bet aš pagalvojau, jog bus nei šis nei tas, jeigu arklys ves rugiagėlę! Gyvulys ir gėlė - kažkas ne taip...
VVL: Dar ir kaip netaip.
VVL: Užtat ir privalėjau parašyt knygą, kurioje rugiagėlė pavirsta balta kumelaite. Ir tada, po vestuvių susilaukę Dominykučio, jie iškeliauja į tolimą Afrikos dykumą, kurią apsodina gilėmis ir ten atsiranda Ąžuolų Slėnis, kurio pavėsyje labai gera pailsėti. Bet ką aš čia tamstai viską pasakoju, paskui bus neįdomu skaityt.
VVL: Tai sudominkit. Tai jūsų darbas, po šimts!
VVL: Pabandysiu, jeigu jau taip gražiai prašot. Toje knygoje yra daugybė stebuklų ir net baisybių! Požeminė ugnies karalystė, tarkim. Ir jos karalius liūdnasis Dezdemonas. Arba baisūs piratai, kurie pagrobia gandrą Alfonsą ir garbina jį tarsi dievybę.
VVL: Aš nežinau, ar vaikams reikia tokių baisybių. Kodėl jūs negalit gražiai, minkštai, švelniai ką nors parašyti?
VVL: Kaip matau, tamsta, nesusigaudot vaikų literatūroje. Patiems mažiausiems rašomos gražios, minkštos, švelnios knygutės, kad jie nebijotų pradėję skaityti. Aš rašau ir tokias - apie lapiuką Pūkį. Praėjusiais metais pasirodė "Pūkis karalius", jau aštuntoji šios serijos knyga. Bet arklys Dominykas yra skiriamas didesniems vaikams, tokiems, kurie jau nebijo piratų ir požemių, o netgi galvoja, kaip ten tuos pabaisas reikėtų nugalėti. Taigi, ši knyga yra būsimiems piratų nugalėtojams. O kaipgi tu nugalėsi piratus, jeigu būsi su jais nepažįstamas?
VVL: Tarkim, įrodėt. Tarkim, perskaitysiu, tarkim, patiks. Ir tada, tarkim, užsinorėsiu paklausti - o ką planuojate rašyt toliau, vėliau, geriau?
VVL: Matai, gerbiamasis, dabar mano mūzos išskrido atostogų į Afriką, o be jų aš nieko negaliu parašyti. Laukiu, kada grįš pailsėjusios, ananasų prisišveitusios ir pasakys man, apie ką rašyti. Bet jei ir koks skaitytojas parašytų ir gražiai paprašytų kokios nors pasakos ar knygos, tą klausimą irgi galėčiau su mūzomis aptarti.
VVL: Dėkui užpokalbį. Nebuvo žiauriai įdomus, bet nieko.
VVL: Aha, visiškai nieko.
