Saugo nuo mažakraujystės

Po gimdymo moterį nuo kraujavimo saugo ypač artimas kontaktas (oda prie odos) su kūdikiu bei žindymas. Taip yra, nes žindančios moters organizmas išskiria hormono oksitocino, kuris trumpina kraujavimo laikotarpį. Oksitocinas sukelia gimdos susitraukimus, todėl žindančių moterų gimda greičiau nei nežindančių grįžta į įprastą padėtį. Tai, kad žindant nėra mėnesinių, taip pat padeda saugoti mamai geležies atsargas. Tyrimais įrodyta, kad pogimdyminė anemija net 7–14 proc. dažnesnė tarp nežindančių moterų. Žindančių mamų vidutinis hemoglobino kiekis būna 30–40 proc. aukštesnis nei nežindančių.

Kontracepcijos būdas

Laktacinė amenorėja, t. y. mėnesinių nebuvimas žindant, yra pačios gamtos sukurtas kontraceptikas, šimtmečius naudojamas mažiau civilizuotose kultūrose. Laktacinė amenorėja suteikia 98 proc. apsaugą pirmus šešis žindymo mėnesius. Svarbu atminti, kad pertraukos tarp žindymų neturi būti ilgesnės nei keturios valandos dieną ir šešios naktį. O papildomas maistas kūdikiui negali viršyti 5–15 proc. visų maitinimų kiekio. Po šešių mėnesių šis būdas tampa nebe toks patikimas: kūdikis primaitinamas, didėja tarpai tarp žindymų, atsinaujina mėnesinės. Dėl kontracepcijos ir šeimos planavimo visada būtina pasitarti su savo gydytoju ginekologu.

Tirpdo kilogramus

Pieno gamybai mama „suvartoja“ 200–500 kcal per dieną. Kad sudegintų tiek, nežindanti turėtų bent valandą per dieną sparčiai važiuoti dviračiu ar plaukioti baseine. Žindyvės greičiau netenka per nėštumą priaugtų kilogramų.

Mažina krūties vėžio riziką

Krūties vėžys – dažniausia vėžio forma tarp moterų. Pastebėta, kad bent 3 mėn. žindžiusioms moterims rizika susirgti krūties vėžiu sumažėja net du kartus. Didžiausias teigiamas efektas pastebėtas tada, kai buvo žindoma pagal kūdikio poreikius, o ne pagal griežtą grafiką – ir ne trumpiau nei vienus metus. Krūties vėžio riziką mažina ir tai, kad mama pati buvo žindyta.

Stiprina kaulus

Žindančios mamos organizme kalcio sumažėja. Sumažėja ir kaulų mineralų tankis. Tačiau tyrimai rodo, kad tai laikina, tęsiasi, kol nujunkoma. Palyginus moters kaulų tankį prieš nėštumą ir po nujunkymo, pastebėta, kad ilgalaikis žindymas ne tik neskatina kaulų retėjimo, bet juos netgi sustiprina. Žindžiusios moterys, sulaukusios 65–erių, osteoporoze serga du kartus rečiau, o jei žindė iki 9 mėn., kaulų retėjimo tikimybė sumažėja net 75 proc.

Mažina kiaušidžių ir gimdos vėžio riziką

Ovuliacijos slopinimas, kurį sukelia žindymas, turi ilgalaikį gerą poveikį mamos sveikatai. Tos, kurios žindė bent šešis mėnesius, mažiau rizikuoja susirgti kiaušidžių bei gimdos vėžiu. 

Gerina psichologinę būseną ir sveikatą

Žindomas kūdikis yra fiziškai labai arti mamos ir visiškai nuo jos priklausomas. Daugelį moterų ši patirtis įkvepia. Artimas „oda prie odos“ kontaktas stiprina mamos ir mažylio ryšį bei artumą. Kūdikiui žindant, aktyvinami mamos hormonai oksitocinas ir prolaktinas, kurie formuoja biologinį motinystės pagrindą: kantrybę, toleranciją, pasitenkinimą savo kūdikiu, meilę, švelnumą. Žindančios mamos yra atidesnės ir kantresnės savo vaikams.

Kaip ilgai žindyti?

Nėra aiškiai apibrėžta, ką reiškia „ilgai žindyti“. Vienai mamai ilgai yra šeši mėnesiai, kitai – treji metai. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijose teigiama, kad kūdikiai turėtų būti žindomi iki 6 mėn., o primaitinant papildomu maistu – iki 24 mėn. ir ilgiau. Tačiau kiekviena mama apsisprendžia pati.