Kodėl vaikams gyvybiškai reikia laisvo žaidimo gamtoje

Pamenate, kai vaikystėje žaisdavote su draugais kieme? Kai mamai reikėdavo bent tris kartus pašaukti jus vardu, kad grįžtumėte namo nors pavalgyti? Tai buvo smagus, o kaip rodo moksliniai tyrimai, ir labai vertingas laikas, kuris mus formavo kaip asmenybes. 


Šiuolaikiniams vaikams žaidimų taip pat netrūksta, tačiau, reikia pripažinti, jie kitokie – neretai su daugybe taisyklių, sėdimi, nudelbus akis į telefono ar kompiuterio ekraną. Ir nors laikai kiti, vaikams kaip niekada anksčiau reikia laisvo žaidimo gamtoje. Tokia filosofija vadovaujasi ir miesto vaikus atgal į gamtą kviečia lavinimo sistema „TimberNook“.


Atkurti vaikų ryšį su gamta


Dauguma šiuolaikinių vaikų turi fizinės ir psichinės sveikatos problemų, susijusių su neišvystytomis juslėmis, neišlavinta motorika, koordinacijos stoka. Tą didele dalimi nulemia faktas, kad vaikai per mažai laiko praleidžia laisvai žaisdami lauke. Tai pastebėjusi vaikų terapeutė amerikietė Angela Hanscom ir sukūrė lavinimo sistemą „TimberNook“, kuri stiprina natūralų vaikų ryšį su gamta. Pagal šią programą vykstančiose lauko stovyklose laikomasi tam tikrų taisyklių, bet jų nėra tiek ir daug. Vaikų užduotis – elgtis laisvai, tyrinėti aplinką ir žaisti, nepamirštant pagarbos vienas kitam. Apie tai, kas yra pagarba ir gražus elgesys vienam su kitu, vaikai patys, klausiami vadovų, sėkmingai papasakoja.  


Kaip tai veikia?


Lauko stovyklų metu atkuriamas tikras autentiškas žaidimas gamtoje, kuomet patys vaikai imasi iniciatyvos ir patys sprendžia savo žaidimo sąlygas bei kryptį. Pavyzdžiui, ieško natūralioje aplinkoje „statybinių medžiagų“, iš kurių galėtų pasistatyti parduotuvę, sprendžia, kaip atlikti darbus, prašo draugų pagalbos, siūlo savąją, mainosi rastomis gėrybėmis. „TimberNook“ remiasi idėja, kad gamta vaikams suteikia optimaliausias sąlygas, kurios reikalingos visapusiškai vaiko raidai. Vaikai turi galimybę panirti į turtingą natūralią aplinką, kuri ne tik lavina visą jutiminę sistemą, bet ir socialinius, fizinius, protinius įgūdžius bei reguliuoja emocijas. 


Pasaulyje pripažinta ir pakeliui į Lietuvą


Aušra Linkevičiūtė gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje – čia ji ir susidomėjo unikalia „TimberNook“ programa. Šiuo metu lietuvė dirba programos vadove Londone. Aušra, įgijusi vaizdinės antropologijos specialybę, dirbo su vaikais ir anksčiau – rengė jiems interaktyvias video dirbtuves, kuriose stengėsi atskleisti mažųjų kūrybiškumą, skatinti savarankiškumą bei iniciatyvumą. Pati augindami šešiametį, Aušra puikiai supranta, kad miesto vaikams, ypač tokio didelio kaip Londonas, trūksta laisvos, taisyklėmis nesuvaržytos veiklos. Stovyklos jau vyksta JAV, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje, Australijoje bei Naujojoje Zelandijoje. Šiemet ir Lietuva gavo išskirtinę, kol kas vienkartinę galimybę surengi stovyklą pagal „TimberNook“ filosofiją. Tad Aušra nekantraudama laukia susitikimo su mažaisiais tautiečiais. 


Augina pasitikėjimą savimi


Paklausta, kaip atrodo stovyklos kasdienybė, A. Linkevičiūtė pasakoja, kad iš pradžių pačiai buvo smalsu, ar vaikai gebės žaisti be reguliavimo. Vienoje pirmųjų jos vedamų stovyklų, mažieji pagal pasaką „Trys paršiukai“ bandė statyti namus. Vaikams buvo suruoštos priemonės – šiaudai, medis, plytos, kiti daiktai ir jie buvo raginami patys imtis iniciatyvos ir statyti. Aušra, sako, buvusi maloniai nustebinta – filosofija iš tiesų veikia: mažieji drąsiai naudojo priemones, nešiojo plytas, kūrė savo pasakos pasaulį. Tuomet aiškiai pasimatė, kad kartais vaikus užverčiame per dideliu kiekiu įvairių draudimų ir bauginimų: nelipk, nugriūsi; nekelk, užsigausi; nelįsk, susitepsi ir pan. Gavę daugiau laisvės veikti, jie patys pamažu nusistato ribas, išmoksta vertinti savo galimybes ir ima labiau pasitikėti savimi. 





Kaip vaikai sprendžia problemas


Pašnekovė pasakoja, kad vadovų vaidmuo šioje stovykloje kiek kitoks nei kitose. Vaikai savo akiratyje visuomet turi matyti suaugusįjį ir žinoti, kad, esant reikalui, gali kreiptis. Tačiau vadovai neskuba kištis ir spręsti nedidelių sunkumų. Pavyzdžiui, atėjęs pasiskųsti, kad kitas vaikas trukdo statyti ar atiminėja priemones, pirmiausia iš vadovo jis išgirsta klausimą, ar bandė kalbėtis, siūlymą, pagalvoti, kaip galėtų išspręsti susidariusią situaciją pats. Aušra prisimena atvejį, kai kartą stovyklai einant į pabaigą, kelios mažos 4-5 metų mergytės pasistatė staliuką, papuošė jį gėlėmis. Vyresni berniukai bandė joms sutrukdyti ir tuomet Aušra išgirdo mažųjų pokalbį. Viena siūlė viską pasakyti vadovei, o kita paaiškino, kad „ne vadovei, o berniukams reikia sakyti, kad netrukdytų žaisti“. Tą jos sėkmingai ir padarė. 


Skirtingas amžius – privalumas 


A. Linkevičiūtė pastebi, kad šiuolaikiniai tėvai linkę į apgaubti vaikus supergloba ir tai ne visada išeina į naudą. „Vaikais reikia pasitikėti ir tikėti, – sako pašnekovė, – ir tai užaugina jiems sparnus.“ Grupės sąmoningai sudaromos iš įvairaus amžiaus vaikų – visai kaip žaidžiant kieme. Tokiu būdu didieji mokosi padėti mažesniems, globoti juos ir rasti bendrą sutarimą, mažieji ima suprasti, kad galima kreiptis pagalbos į vyresnius draugus, mato pavyzdį. Beveik kiekvienos stovyklos metu Aušra stebi, kaip vyresnieji pamažu pradeda rūpintis jaunesniais vaikais, pasirūpina, kad jų gertuvės būtų pripildytos vandens, kad būtų pavalgę. 


Sportas ir kitos organizuotos veiklos taip pat reikalingi, tačiau jų nauda didesnė, kai vaikai yra vyresni, bežengiantys paauglystės link. O mažam vaikui nepaprastai svarbu jo lygmens žaidimas, toks, kuriame jis gali būti savimi, elgtis laisvai, intuityviai. 


Galima net keliauti „į Ameriką“


 „Miške kiekvienas vaikas randa savo ritmą, terpę,“ – tuo ne kartą įsitikino Aušra. Būna, kad kuris nenori jungtis prie statybų ar kitos bendros veiklos, bet susiranda kampelį, kuriame jam gera, saugu, iš kurio gali stebėti kitus ir ilgainiui prisijungia. Vadovai primygtinai nesiūlo vienos ar kitos veiklos. Aplinkoje paliekamos nuorodos, užuominos į galimą žaidimą: gamtinės medžiagos, virvės ir pan. Būna, kad vaikai jas net ne iš karto pastebi ir imasi to, ką patys sugalvoja. Nors kiekvieną dieną numatoma dienotvarkė, tačiau, vaikų valia, ji gali būti koreguojama čia ir dabar. Po tokios natūralios, nors kartais ir gana intensyvios veiklos vaikai nebūna suirzę ar pavargę. Priešingai, gamtos garsai slopina keliamą triukšmą ir vaikai vienas nuo kito nepavargsta. Jie tarsi susikuria stebuklingą, magišką burbulą, kuriame gerai jaučiasi. Vadovams belieka būti tyliais stebėtojais ir situaciją reguliuoti nepastebimai. Pavyzdžiui, kartą du berniukai susiruošė keliauti „į Ameriką“ ir vadovai leido jiems kurį laiką pakeliauti, kol galiausiai subtiliai nukreipė jų kelią atgal į stovyklavietę.


Turės galimybe tapti miško verslininkais


Stebėdama, kaip vaikai skleidžiasi natūralioje aplinkoje, Aušra džiaugiasi, kad pasirinko „TimberNook“ vadovės darbą. Šiemet birželio mėnesį su šia programa ji startuoja ir Lietuvoje. 7-11 m. vaikai kviečiami į kaimo dienos stovyklą Parūdupių kaime Vilniaus rajono savivaldybėje. Mažieji turės galimybę tapti savotiškais miško verslininkais: statysis ir įrenginės parduotuves, nuspręs, kuo nori prekiauti ar kokias paslaugas teikti, kurs savo valiutą ir produktus. Daugiau informacijos – čia.


Parengė Giedrė Pūrienė

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis