Kūdikis nori būti tik ant rankų: nešioti ar pratinti pabūti vieną

Savaime aišku, kad kūdikiui reikia mamos ir tėčio, jų rankų šilumos. Bet baisu, kad netaptų „rankinuku“, jei nuo ryto iki vakaro bus nešiojamas ant rankų. Tėvai svarsto: „Gal geriau nešioti nešynėje, o gal „įstatyti“ į vaikštynę, kad būtų ne ant rankų, bet visada šalia?“ Psichologės psichoterapeutės Rūtos Bačiulytės komentaras.

„Kūdikiui labai reikia fizinio kontakto su tėvais. Kontaktas – tai ne tik nešiojimas, bet ir lietimas, glostymas, pasūpavimas, bučiniai. Visa tai aktyvina vaiko raidą. Tai įrodė daugybė eksperimentų. Vienas jų buvo atliktas su beždžionėmis. Keliuose narveliuose buvo laikomi maži beždžioniukai. Jiems buvo sudarytos visiškai vienodos sąlygos, išskyrus tai, kad viename narvelyje beždžioniukas buvo vienas, antrame narve buvo beždžionės imitacija iš vielos, trečiame – pliušinė beždžionė, o ketvirtame – beždžioniukas su savo mama. Visi mažyliai buvo vienodai maitinami ir prižiūrimi, stebima jų raida. Paaiškėjo, kad geriausiai vystėsi kartu su mama augantis beždžioniukas, o paliktas vienas vystėsi blogiausiai.


Nešiodami kūdikį ant rankų tarsi atkuriame tą saugumo jausmą, kurį vaikas jautė dar būdamas mamos įsčiose. Mažylis jaučia mamos kvapą, girdi raminantį, gerai pažįstamą širdies plakimą. Tačiau nuolatinis nešiojimas, kaip bet kokia kita per didelė stimuliacija, nėra labai naudinga. Galima tai palyginti su persivalgymu. Jausmas nekoks, nors maistas buvo labai naudingas ir kokybiškas. Kūdikis turi išmokti pabūti vienas, pajusti skirtumą, ką reiškia būti nešiojamam ir būti vienam. Nešioti vaiką būtina, bet su saiku.


Jeigu kūdikis vienas paliktas verkia, o nurimsta tik paimtas ant rankų, reikia ieškoti priežasčių, kodėl taip elgiasi. Mamos ir tėčio rankos visada mažylį ramina. Jeigu verkia, vos tėvai jį paguldo, galbūt jam ką nors skauda, gal yra alkanas.

Žinoma, mažylis gali būti ir pratęs „nenulipti“ mamai nuo rankų. Labai trumpam palikti jį vieną pažaisti su mėgstamu žaislu galima leisti, kai mažylis yra sveikas, pamaitintas, sausas, saugus. Pabuvimo vienam, nors ir trumpo, reikia, kad vaikas išmoktų būti savarankiškas. Taip pamažu vaikas mokosi „atsiskirti“ nuo mamos, tai būtina jo raidai. Vaikas išmoksta suprasti, kad net tada, kai nėra mamai ant rankų, ji yra ir tikrai ateis, kai reikės. Kūdikiai „išbando“ savo mamą: verkia ir stebi, kaip greitai ji ateina. Tai irgi vienas vaiko raidos etapų. Kūdikystėje mažylis išgyvena vadinamąjį visagalybės pojūtį, kai atrodo, kad viskas skirta tik jam, pasaulis sukasi tik apie jį. Kad visavertiškai vystytųsi, mažyliui reikia patirti ir mamos bei tėčio glėbio saugumą, ir minučių, kai jis žaidžia savarankiškai.“


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis