5 dr. Austėjos Landsbergienės patarimai, kaip vaikui išrinkti geriausią darželį

Atminkite – tai, kas labai patiko jūsų draugei ar kaimynei, nebūtinai bus geriausia ir jums. 5 pastebėjimai apie geriausią darželį. Konsultuoja socialinių mokslų daktarė edukologė Austėja Landsbergienė.

UGDYMO PAMOKA – TARSI VIZITINĖ KORTELĖ


Leisdamiesi į geriausio darželio paieškas, pirmiausia sąžiningai atsakykite sau, kokie jūsų lūkesčiai keliami ugdymo įstaigai. Ir tik tada pradėkite domėtis konkrečiu darželiu. Remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, kiekviena ikimokyklinio ugdymo įstaiga (tiek valstybinė, tiek privati) privalo turėti parengtą ugdymo programą. Tačiau remdamasis ugdymo programa vienas darželis gali būti labiau orientuotas į vienus dalykus, pavyzdžiui, meninį ugdymą, kitas – į kitus, pavyzdžiui, fizinį aktyvumą ir buvimą lauke. Jeigu nusprendėte savo atžalą išleisti į darželį, kuris įkvėptas tam tikros pedagogikos idėjų, pasidomėkite, ar šios idėjos jums yra priimtinos.


DARŽELIS TURI PAPILDYTI


Labai svarbu, kad darželio ugdymo programa ir šeimos vertybės kiek įmanoma labiau sutaptų. Sunku tikėtis, kad sutapimas būtų šimtaprocentinis. Gali būti, kad toje pačioje ugdymo įstaigoje vieni dalykai jums patiks labiau, kiti – mažiau. Tačiau esminiai dalykai privalo sutapti. Tarkim, jūsų šeima nėra sportiška ir daug laiko leidžianti lauke, o mažylis lanko lauko darželį, tikėtina, kad anksčiau ar vėliau įvyks konfliktas. Klysta manantieji, kad vesdami savo atžalą į tokią ugdymo įstaigą jie tarsi kompensuos retą buvimą lauke. Atkreipiame dėmesį – darželis turi ne kompensuoti ar pakeisti, o papildyti šeimoje diegiamas vertybes. Taigi, jeigu jums svetimas natūralumas, o į mišką ar prie ežero vykstate ne dažniau nei kartą per mėnesį, nes jums mielesnis miesto šurmulys, neturėtumėte rinktis Valdorfo pedagogika paremtos ugdymo įstaigos. O tiems, kurie norėtų, kad mažylis dienas leistų tik žaislų ir pasakų pasaulyje, tikrai nevertėtų vaiko leisti į Montessori darželį net jei girdėjote ar perskaitėte tik pačius geriausius atsiliepimus apie šią ugdymo įstaigą. Net ir pats geriausias darželis, tikęs ir patikęs jūsų draugei ar kaimynei, nebūtinai tiks ir patiks jums. Žinoma, draugė ar kaimynė gali pasidalyti savo patirtimi ir rekomenduoti arba nerekomenduoti tam tikros ugdymo įstaigos, tačiau turime atminti – sprendimą turime priimti mes patys. 


PAJUSTI ATMOSFERĄ PER MINUTĘ – MISIJA ĮMANOMA?!


Kartais gražiai parašyta ugdymo programa gali būti nieko verta. Todėl vertėtų ne tik perskaityti, kas yra parašyta juoda ant balto, bet ir pavaikščioti po darželį, pasikalbėti su jame dirbančiais pedagogais. Tik neapsirikite – pavaikščioti po darželį nėra ateiti į jį pusdieniui ar net visai dienai ir akylai stebėti jame jo darbuotojus. Auklėtoja, jausdama įtampą, tikrai nepradės geriau dirbti. Priešingai, savo buvimu šalia ir stebėjimu jūs padėtį tik pagadinsite – tikėtina, kad auklėtojai, lyg tyčia, viskas pradės kristi iš rankų, o vaikai elgsis neįprastai, kas nebūtinai yra gerai. Užtektų jums tiesiog praeitį pro šalį ir užmesti akį į darželio kieme laiką leidžiančius mažuosius. Kartais užtenka ir kelių minučių, kad pajustumėte ugdymo įstaigoje vyraujančią atmosferą. Net iš pirmo žvilgsnio niekuo neypatinga situacija skirtinguose darželiuose gali atrodyti nevienodai. Pavyzdžiui, sniegą kasantys darželinukai vienur atrodys rimti ir susikaupę, auklėtojų padedami tvarkingai atliekantys savo darbą, kitur kasa sniegą ir dainuoja, retkarčiais kartu su auklėtoja sniego gniūžtę paskraidina į orą ar draugiškai į grupės draugo nugarą. Rezultatas abiem atvejais bus tas pats, tačiau procesas, sutikite, skirsis. Jums spręsti, kuris iš jų jums arčiau širdies.


DARŽELIS ARČIAU NAMŲ? O GAL ARČIAU DARBO?


Vis dar nemažai tėvų įsitikinę, kad geriausia rinktis tą ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kuri yra arčiau namų, argumentuodami tuo, kad tokiu atveju mažylis mažiau pavargsta. Tikra tiesa, jei tam, kuris jį palydi į darželį, paskui nereikia skubėti į darbą kitame miesto gale. Tuomet darželinukas, užuot važiavęs į ugdymo įstaigą, į ją gali nukeliauti pėsčiomis. Tačiau jeigu tėvai dirba ne namuose, neįsivaizduoju geresnio pasirinkimo nei darželis prie darbovietės. Kelionės į ugdymo įstaigą ir iš jos gali tapti galimybe pabūti kartu, aptariant būsimą ar jau praėjusią dieną su jos rūpesčiais ir džiaugsmais. Būna nemažai atvejų, kai tėvai, vykdami į namus, kartu su vaiku užsuka į parduotuvę ar net parką, muziejų, taip prailgindami buvimo kartu laiką. Be to, jei tėvams tenka užtrukti darbe, jie gali paimti savo atžalą iš darželio laiku ir tuoj pat vėl grįžti į darbą. Taip turi galimybę pamatyti, kur dirba ir ką daro jo tėvai. O tai gali padėti ugdytis mažo žmogučio darbo etikai, kas irgi labai svarbu.


APLINKA – TREČIASIS PEDAGOGAS


Kai kurie tėvai ugdymo įstaigą renkasi pagal jos išvaizdą. Kiti, priešingai, sako, kad ne sienos ugdo vaiką. Maslovo piramidėje (kuri bando paaiškinti, kaip žmogus pirmenybę teikia savo poreikiams) nurodyta, kad svarbu užtikrinti mažo žmogučio fizinį saugumą. T. y. svarbiausi vaiko poreikiai turi būti patenkinami: stogas ir sienos turi būti ne kiauri, temperatūra – ne minusinė, tualetas – ne skylė kieme. Ne veltui Reggio Emilia pedagogika sako, kad aplinka yra trečiasis pedagogas. Tačiau neapsirikite – aš kalbu ne apie garso aparatūrą ar išmaniąsias technologijas kiekvienoje klasėje. Svarbiausia, kad būtų saugu, švaru ir tvarkinga. Visa kita kuria santykiai ir pedagogo profesionalumas

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis