ŠILTNAMIO EFEKTAS
Tai natūralus reiškinys, tačiau mes, žmonės, jį iškreipiame. Kokiu būdu? Įsivaizduok šiltnamį ir suprasi, kaip veikia šis gamtos reiškinys.
Saulė siunčia į Žemę energiją saulės spindulių, laisvai perskrodžiančių orą, pavidalu. Dalis šių spindulių sugrįžta į kosmosą dėl juos atspindinčių debesų, sniego, ledynų ir dykumų. O likusi spindulių dalis, sušildžiusi žemynus ir vandenynus, išspinduliuojama atgal į kosmosą infraraudonaisiais spinduliais, tačiau dėl savito cheminio užkloto lieka strigusi atmosferoje. Šį užklotą sudaro šiltnamio dujos, natūraliai esančios atmosferoje, tokios kaip anglies dioksidas CO2), metanas ir vandens garai. Šios dujos leidžia Žemės paviršiui sušilti vidutiniškai iki +15 .C – temperatūros, puikiai tinkančios žmogui ir gyvybei Žemėje. Jei šio cheminio užkloto nebūtų, Žemė stipriai atvėstų, net iki -18 .C, ir ją padengtų ledo sluoksnis tarsi milžiniškame šaldiklyje.
Vis dėlto per pastarąjį šimtmetį žmonija, degindama anglį, naftą ir dujas (iškastinį kurą), paleido į atmosferą milijonus tonų šiltnamio dujų, ypač daug CO2, dėl to cheminis užklotas gerokai sustorėjo. Storesnis užklotas sulaiko daugiau infraraudonųjų spindulių, nei reikalinga gamtai, ir kaitina tuos, kurie gyvena po juo, tai yra mus! Per didelis CO2 kiekis neleidžia Žemės gautai saulės energijai sugrįžti į kosmosą ir sulaiko šilumą. Tokiu būdu Žemės temperatūra kyla, ir gamta kenčia nuo per didelio karščio. Jei žmogus ir toliau taip stipriai terš aplinką, tolesniais ešimtmečiais klimatas mums taps vis atšiauresnis, o šiltnamio efektas – pavojingesnis.
KODĖL ATMOSFEROS REGULIAVIMO PROCESAS TOKS SVARBUS?
Pažvelkime į kitas mūsų Saulės sistemos planetas. Arčiausiai Saulės skriejančioje ir atmosferos beveik neturinčioje Merkurijaus planetoje temperatūros skirtumas tarp dienos ir nakties siūbuoja iki 500 .C. Veneros planetoje dėl ypač stipraus šiltnamio efekto ir CO2 prisodrintos atmosferos vyrauja 400 .C temperatūra. Mėnulis – mūsų natūralusis palydovas – neturi jokios atmosferos: dienos metu jo saulėtas paviršius įkaista iki 100 .C, o tamsos gaubiamoje dalyje temperatūra nusileidžia iki –150 .C. Tokios kraštutinės klimato sąlygos neleidžia atsirasti jokiai gyvybės formai, štai kodėl nepaprastai svarbu gerbti mūsų trapią atmosferą!
KAIP NUMATOMAS ATEITIES KLIMATAS ?
Norėdami numatyti ateities klimatą, šiandienos mokslininkai taiko sudėtingus matematinius modelius ir galingus superkompiuterius. Šie superkompiuteriai atlieka milijonus milijardų veiksmų per sekundę, reikalingų Žemės klimato pokyčiams apskaičiuoti. Lygtys atsižvelgia tiek į natūralius gamtos veiksnius, galinčius varijuoti (tokius kaip saulės veikla ar ugnikalnių išsiveržimai), tiek į žmogaus veiklos lemiamus reiškinius (pavyzdžiui, anglies dioksido išmetimą į aplinką).
Superkompiuterio rezultatai kelia susirūpinimą: rodo, kad Žemė sirguliuoja, tarsi jai būtų pakilusi temperatūra! Jei mes ir toliau taip stipriai teršime aplinką, iki 2100 m. Žemės temperatūra pakils 5 C ir taps labai karšta. Tačiau jei pradėsime tinkamai elgtis, temperatūra pakils 2 C, ir bus įmanoma prisitaikyti. Privalome kuo skubiau imtis veiksmų!
Žemė jau šiandien pastebimai karščiuoja: jos temperatūra +1 °C aukštesnė nei įprasta. Tačiau jei mes nesumažinsime taršos klimatui gelbėti, Žemės temperatūra iki 2100 m. pakils net +5 °C, ir planeta taps mums nesvetinga. Tačiau jei mes nedelsdami imsimės veiksmų atmosferos taršai mažinti, neleisime temperatūrai viršyti +2 °C.
Klimato kaitos padariniai:
KYLANTIS JŪROS LYGIS
Tirpstant ledynams ir įšylant vandenynų paviršiui kyla jūros lygis: per pastaruosius 100 metų jis jau pakilo 20 cm. Tai reiškinys, keliantis rimtą grėsmę visiems pakrančių teritorijų gyventojams.
SAUSRA
Kai ilgą laiką nelyja, prasideda sausringas laikotarpis, kenkiantis augalams, gyvūnams ir žmonėms. Pastaraisiais metais sausringų laikotarpių pasitaiko vis dažniau daugelyje planetos vietų!
TROPINIAI CIKLONAI
Dėl šiltnamio efekto ir vandenynų šilimo iki 2100-ųjų sustiprės tropinių ciklonų griaunamoji jėga.
KARŠČIO BANGOS
Vasarą šiltnamio efektas lemia vis stipresnes, dažnesnes ir ilgesnes karščio bangas, kurios kelia sunkumų mums visiems ir ypač kenkia senyvo amžiaus žmonių sveikatai.
POTVYNIAI
Dėl klimato pokyčių taps dažnesni stiprūs lietūs ir potvyniai. Nederėtų statyti namų ir fabrikų pernelyg arti upių, nes užtvindymų pavojus nuolat didės.
VABZDŽIŲ KENKĖJŲ PLITIMAS
Karštesnis ir drėgnesnis klimatas sudaro palankias sąlygas net ir vidutinio klimato zonose plisti vabzdžiams kenkėjams, platinantiems tropines ligas. Tam tikros kenkėjų rūšys gali įsikurti tose Žemės vietose, kur ligi šiol nepajėgė išgyventi dėl šalčio.
PRARASTA BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ
Augalai ir gyvūnai gali prisitaikyti prie visuotinio atšilimo migruodami į šaltesnes zonas – ašigalių link arba aukščiau į kalnus, ieškodami vėsesnių gyvenimo sąlygų. Tačiau atšilimui vykstant pernelyg sparčiai, jie gali nespėti prisitaikyti, ir tam tikros rūšys bus pasmerktos išnykti.
ŽIEMOS TURIZMO KRIZĖ
Kylanti temperatūra turės įtakos kalnų turizmui, nes sumažės sniego ir sutrumpės žiemos sportų sezonas. Iki 2100-ųjų Alpėse nebeliks ledynų, dėl to vasarą kalnų upėse bus mažiau vandens.
Kaip galime sumažinti žalą aplinkai:
PEREITI PRIE ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS ŠALTINIŲ
Galime kurti sveikesnę, tvaresnę ir klestinčią ateitį, jei pasistengsime pereiti nuo iškastinio ir teršiančio kuro prie atsinaujinančių energijos šaltinių.
TAUPYTI ENERGIJĄ: EKOLOGIŠKAS NAMAS
Paprastai gyvenamuosiuose būstuose iššvaistoma nepaprastai daug energijos. Galime sumažinti eikvojimą pasitelkę naujas technologijas ir atsinaujinančius energijos šaltinius.
PERDIRBTI MŪSŲ PA GAMINAMAS ATLIEKAS
Gaminant ir perdirbant bet kurį mūsų naudojamą daiktą reikalingos vertingos žaliavos (mineralai, mediena, vanduo) bei didelės energijos sąnaudos, taip prisidedama prie šiltnamio efekto. Būtina mažinti atliekas ir skatinti šiukšlių rūšiavimą!
NAUDOTI NE TOKIAS TARŠIAS TRANSPORTO PRIEMONES
Norėdami sumažinti aplinkos taršą, pakeiskime transporto priemones! Pasistenkime mažiau naudoti automobilį, motociklą ir lėktuvą, o geriau rinkimės traukinius, elektrines transporto priemones, dviračius ir judėjimą pėsčiomis.
Tokiu būdu ne tik padėsime aplinkai, bet ir išlaikysime gerą formą, tapsime sveikesni.
KEISTI MITYBOS ĮPROČIUS
Maisto pramonė yra atsakinga už daugiau kaip penktadalį pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Todėl norint suvaldyti visuotinį atšilimą būtina susimąstyti ir apie tai, kaip mes maitinamės.
SUMAŽINTI MŪSŲ EKOLOGINĮ PĖDSAKĄ
Žmogus savo veiklai naudoja gamtoje esančius išteklius: vandenį, dirvą, žemės ūkiui skirtas žemes, miškus ir jūros turtus. Esama būdo, kaip apskaičiuoti, ar šios sąnaudos nėra per didelės – tai ekologinis pėdsakas. Pažiūrėkime, kaip
jis apskaičiuojamas.
KĄ GALI TU?
PRADĖK NUO MAŽŲ KASDIENIŲ POELGIŲ, O TADA PEREIK PRIE DIDESNIŲ!
Valydamas dantis nepalik čiaupo atsukto.
Išeidamas iš kambario visada išjunk šviesą ir televizorių.
Rūšiuok šiukšles, niekada nenumesk šiukšlės ant gatvės ar į vandenį.
Nepirk vienkartinio naudojimo daiktų.
Vietoj karštos vonios rinkis dušą: išeikvosi mažiau vandens.
Į mokyklą važiuok viešuoju transportu arba eik pėstute.
Nesivaikyk madų ir pasistenk kuo ilgiau naudoti batus, drabužius ir mobilųjį telefoną.
Įtikink tėvelius naudoti atsinaujinančią energiją ir LED lemputes.
Kaip supratai, klimato kaita liečia ne tik mūsų planetą, bet ir mus visus, joje gyvenančius. TU taip pat gali šio to imtis ir tapti sprendimo dalimi! Kaip? Atsakingiau žvelgdamas į savo kasdienius įpročius ir įtikindamas tėvelius bei draugus gyventi ekologiškiau.
***
Ištrauka iš L. Mercalli knygos „Na ir karštis!“ (leidykla „Dvi tylos“)
