Prieš dvejus metus JAV atlikti tyrimai rodo, kad vaikų, kuriems ankstyvajame amžiuje (ypač iki 2 metų) dažniau skaitė tėvai, kalbos raida buvo gerokai spartesnė, o štai mamų skaitomos knygos tokio žymaus poveikio vaikų vystymuisi neturėjo. Toks netikėtas atradimas siejamas su tuo, kad tėvai, skaitydami vaikams knygas, kalba sudėtingiau ir abstrakčiau, todėl mažiesiems klausytojams tenka labiau susikaupti ir intensyviau mąstyti – taip lavinami jų kognityviniai gebėjimai ir vaizduotė.
Be to, kartu vartydami knygą, tėvai yra linkę joje pavaizduotus daiktus ar įvykius susieti su konkrečia vaiko patirtimi. Pavyzdžiui, jei knygoje būna aprašytos ar pavaizduotos kopėčios, tėvai dažnai aptaria su vaikais, kada paskutinį kartą jomis naudojosi, norėdami užlipti ant stogo ar pan. Mamos elgiasi visai kitaip − įsijausdamos į mokytojų vaidmenį, jos daugiau dėmesio skiria knygoje esančioms detalėms, t. y. prašo vaikų įvardyti ar suskaičiuoti objektus, parodyti spalvas arba stengiasi įvardyti personažų jausmus ir emocijas.
Knygos skaitymas kartu su vaiku ne tik skatina jo kalbos ir pažinimo raidą, turtina žodyną, gerina pasirengimo mokyklai įgūdžius, bet ir kuria glaudžius tarpusavio santykius. Moksliniai tyrimai atskleidė, kad vaikams reguliariai skaitant knygas gerėja tėvystės įgūdžiai ir į gerąją pusę keičiasi vaikų elgesys. Pastebėta, kad bent 20 minučių prieš miegą, praleistų kartu su tėčiu vartant ir skaitant knygeles, ypač stiprina tarpusavio ryšį su sūnumis.
Klausydamasis tėčio skaitomos knygos, vaikas supranta, kad tėčiui patinka tokiu būdu kartu leisti laiką, ir jaučia, jog ši kasdienė veikla yra labai prasminga. Galiausiai vakariniai skaitymai teigiamai veikia ir pačių tėčių savijautą. Sasekso universiteto mokslininkai nustatė, kad skaitymas yra vienas efektyviausių būdų įveikti stresą – jau nuo šeštos skaitymo minutės akivaizdžiai sumažėja raumenų įtampa ir sulėtėja širdies ritmas.
