Norime, kad mūsų vaikai būtų išprusę ir inteligentiški. Įdomu, inteligentiškumas yra įgimtas ar išugdomas?
Inteligentiškas žmogus yra tas, kuris išmano etiketo taisykles, yra mandagus, išprusęs ir turi gerus bendravimo įgūdžius. Inteligentiškumas nėra įgimtas reiškinys – tai įgūdžių, kurių yra išmokstama, visuma. Labai dažnai inteligentiškumas siejamas su gražia laikysena, koordinacija, taisyklinga sėdėsena, gražia eisena ir kalbėsena. Visa tai išmokstama, tačiau kai kurie vaikai turi įgimtus geresnius gebėjimus tapti inteligentiškais žmonėmis. Jie nuo gimimo yra labiau koordinuoti, tad grakščiau vaikšto, net nemokyti sėdi tiesiai ir nesikūprina, daugiau dėmesio kreipia estetikai. Šiems lengviau įgauti inteligentiškiems žmonėms reikiamų įgūdžių. Tačiau ir visi kiti vaikai taps inteligentiškais žmonėmis, jeigu šeimoje abu tėvai yra inteligentiški, išsilavinę, žino etiketo taisykles, jų paiso, skiria daug dėmesio savo aprangai ir išvaizdai, laikysenai, kalbėjimo manierai. Vaikams nereikia dėti pastangų ir kaip nors specialiai mokytis augti inteligentiškiems, nes jie natūraliai mėgdžioja tėvus, tad ir visus įgūdžius išmoksta automatiškai.
Kokio amžiaus vaiką jau galime įvardyti kaip inteligentišką?
Inteligentiškumas pradeda ryškėti, kai formuojasi vaiko savarankiškumas. Inteligentiškas mažylis moka mandagiai pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti. Dažnai toks vaikutis mėgsta, kad drabužių spalvos būtų suderintos, gražius daiktus, taisyklingai sėdi valgydamas prie stalo.
Ar gali toje pačioje šeimoje augti inteligentiškas ir neinteligentiškas vaikas? Juk kartais broliai ir seserys labai skiriasi.
Gali skirtis charakteriai, temperamentas, tačiau jeigu tėvai yra inteligentiški ir vaikai tokie bus. Nebent tėvai labai užsiėmę ir vienas vaikas auga namuose, o kitas yra išvežtas, pavyzdžiui, pas senelius į kaimą, kuriame įgauna visai kitokių įgūdžių nei namuose. Vaikas kalba tokia kalba, kokią vartoja jo tėvai arba ta aplinka, kurioje jis auga. Jeigu namuose negirdi keiksmažodžių, jų ir nevartoja arba vartoja, jeigu išgirsta kieme, per televizorių, bet ir tai tik tada, jeigu šie žodžiai jam pasirodys labai svarbūs. Jeigu pamatys, kad jo tėvams negražūs žodžiai nedaro jokio įspūdžio, kelis kartus nusikeikęs liausis tai daręs. Kartais šeimoje vienas vaikas gali būti inteligentiškas, o kitas – ne, jeigu tėvai dėl kokių nors priežasčių vieną vaiką myli, o kitą laiko nevykėliu. Tada tas „nevykėlis“ daugiau laiko praleidžia su draugais ir visų manierų mokosi iš jų. Tačiau tai labiau išimtis nei taisyklė. Dažniausiai vienoje šeimoje augantys vaikai elgiasi panašiai ir perima tėvų manieras. Jeigu akylai stebėtume savo vaiką, pamatytume, kad jis kopijuoja vieno tėvų kalbėjimo būdą, elgesį, judesius – ne tik kūno, bet ir veido išraišką. Tai natūralu, nes mažyliai tiesiog kopijuoja tėvus. Kartais smagu stebėti, kaip tėtis su sūnumi vienodai vaikšto, vienodai kilnoja rankas.
Įdomu, ar kaimo ir miesto vaikai turi vienodas galimybes užaugti inteligentiškais žmonėmis?
Manau, kad svarbiausia, kokioje šeimoje vaikai auga – inteligentiškas vaikas gali augti ir mieste, ir kaime. Provincijoje gyvenanti inteligentiška šeima nebus užsidariusi nuo pasaulio, vyks į koncertus, renginius, spektaklius, laikysis valgymo ritualų (be abejo, nevalgys rankomis), ugdys vaiko muzikinius gebėjimus, atskleis jo talentus. Inteligentiškoje šeimoje augantis vaikas susidurs ir su kitokia aplinka, tačiau ši jam nebus patraukli, nes didžiausias autoritetas yra tėvai ir mažylis norės sekti jų pavyzdžiu. Tad net kaime inteligentiškoje šeimoje augantis vaikas skirsis nuo kitų vaikų. Aišku, mieste yra daugiau galimybių vaikui užaugti inteligentiškoje šeimoje, nes yra daugiau būrelių, kitos užklasinės veiklos. Galų gale miesto vaikas mato daugiau inteligentiškų žmonių, kurių manieros tokios pat kaip jo.
Ar galime laikyti inteligentišku vaiką, kuris šoka, dainuoja, groja?
Nebūtinai, nes nepakanka vien šokti ir dainuoti, kad būtum inteligentiškas. Dar reikia, kad vaikas turėtų platų požiūrį į pasaulį, įvairių sričių žinių. Inteligentiškas vaikas žinos visuomenėje priimtas mandagumo ir etikos taisykles, paisys nusistovėjusių taisyklių. Inteligentiškas vaikas gali samprotauti ir pakalbėti įvairiomis temomis.
Ar įmanoma išauginti inteligentišką vaiką, jeigu tėvai nėra inteligentiški?
Jeigu tėvai nenori patys keistis, o tik išauginti inteligentišką vaiką, jiems tai nepavyks, nes, kaip minėta, inteligentiškumo vaikas mokosi nesąmoningai, kopijuodamas tėvų elgesį. Net ir mažytis vaikutis nenorės priimti dvigubo standarto: tarkim, tėvai valgo atsisėdę ant sofos, pasilenkę prie savo lėkščių, o iš vaiko reikalauja, kad šis valgytų gražiai sėdėdamas prie valgomojo stalo. Neįmanoma, kad mažylis gerai jaustųsi, kai iš jo reikalaujama laikytis tokių taisyklių, kurios kitiems šeimos nariams negalioja. Galbūt pavyktų inteligentišką vaiką užauginti, jeigu tėvai samdytų mokytojus, kurie mokytų mažylį mandagiai, gražiais sakinukais kalbėti, grakščiai vaikščioti, valgyti visada su įrankiais. Tačiau vis tiek bus labai sunku, nes išėjus mokytojui vaikas ir vėl ims pavyzdį iš tėvų.
O jeigu tėvai nori išmokti patys būti inteligentiškais žmonėmis ir savo patirtį perteikti vaikui, tai įmanoma?
Taip, tačiau reikia keisti visus savo įpročius. Tėvams tektų samdytis šokio mokytoją, kuris pataisytų laikyseną, etiketo specialistą, galbūt mokytis oratorystės meno – yra specialūs kalbėjimo meno kursai, kuriuose suaugę žmonės mokosi iškalbos, būtų gerai užsirašyti į diskusijų klubą, kad sugebėtų bet kokia tema mandagiai, nerodydamas savo emocijų, padiskutuoti. Suaugusiam tapti inteligentiškam įmanoma, bet sunku.
Kai kurie tėvai sako, kad labai nori išauginti vaiką inteligentišku žmogumi. Verta tai daryti?
Verta, mat inteligentiškam vaikui kur kas lengviau gyventi. Kadangi jis mandagus, jį mėgsta aplinkiniai. Toks vaikas niekada neįžeis nei bendraklasio, nei mokytojo, jis mokės išklausyti ir išlaikyti ryšį su kitu. Visiems maloniau bendrauti su inteligentišku ir taktišku vaiku, tad nenuostabu, kad tokie vaikai yra labiau mėgstami darželyje ir mokykloje. Atlikti tyrimai rodo, kad inteligentiški žmonės daugiau pasiekia gyvenime, užima aukštesnius postus, daugiau uždirba. Ar yra laimingesni – nežinau, nes tokių duomenų nėra.
Inteligentišku negimstama
Kitados inteligentais buvo laikoma aukštuomenė, kuri iš kartos į kartą puoselėjo nusistovėjusias tradicijas. Paprastai savo vaikams samdydavo guvernantes, kurios mokydavo vaikus užsienio kalbų, groti pianinu, grakščiai vaikščioti, mandagiai kalbėtis, gražiai valgyti prie stalo. Vaikai negimsta inteligentiški – tokie būti jie išmoksta imdami pavyzdį iš tėvų arba aplinkos, kurioje auga. Inteligentiškas vaikas norės gražiai atrodyti, grakščiai vaikščios, domėsis viskuo, kas vyksta aplink. Jeigu norite užauginti inteligentišką vaiką, turite arba patys būti inteligentiški, arba samdyti mokytoją, kuris mokys muzikos, šokio, padės ugdyti gerą laikyseną, manierų prie stalo, bendravimo įgūdžių.
