Idėja - iš didelio noro padėkoti ir padėti
„Pati prieš 8 metus pagimdžiau anksčiau laiko - 28 nėštumo savaitę. Dukrelei dar būnant reanimacijoje žiūrėjau į priešais naujagimių reanimacijos langus įrengtą parką. Tvarkingą, tačiau dažnai tuščią. Kai dėl dukrelės gyvybės ir sveikatos jau buvo kiek ramiau, pradėjau galvoti, kaip atsidėkoti gyvybes gelbėjantiems medikams, kaip ta padėka suteikti vilties naujiems tėveliams, kaip ta dovana palaikyti naujagimio netekusias šeimas. Taip atsirado Gyvybės medžio idėja, ir jau nekilo klausimas, koks tai turėtų būti medis ir kurioje vietoje norime jį sodinti“ - savo prisiminimais pasidalino asociacijos „Padedu augti“ atstovė viešiesiems ryšiams ir marketingui Julija Kulik-Dulskienė.
Šventė - gaivus gerų emocijų gurkšnis šeimoms
„Pasodinę Gyvybės medį nesitikėjome, kad renginys taps kasmetine tradicija, vykstančia jau 8 metus. Tai istorinis vilties, tikėjimo ir padėkos renginys, kurio tęsinio kasmet laukia vis daugiau ankstukų šeimų. Čia taip gera ir norisi sugrįžti, nes susitinka tokio paties likimo šeimos, ligoninėje neretai kartu praleidusios keletą mėnesių. Jos dėkoja medicinos specialistams už išgelbėtas jų mažylių gyvybes, kartu džiaugiasi jau paaugusiais ir dažniausiai sveikais vaikučiais,“ – kalbėjo asociacijos „Padedu augti“ vadovė Inga Laukytė-Budrienė.
Kasmet nauja ir įdomi programa
Šiemet mažuosius šventės dalyvius asociacija „Padedu augti“ pakvietė pasižiūrėti nuostabų „Tavo Teatriukas“ pasakojimą apie dviejų geriausių draugų Meškio ir Tigro kasdieniškus ir nekasdieniškus nuotykius, apie kelionę į svajonių šalį, apie netikėtą skrydį ir netikėtą atradimą... Vyresni šventės dalyviai ir jų tėveliai galėjo pasidžiaugti KTU Informatikos fakulteto suteikta galimybe išbandyti virtualią realybę.
„Į savo demonstruojamas virtualiosios realybės pramogas stengiamės įtraukti ne tik vaikus, nes dažniausiai manoma, kad tai – vaikams skirtos pramogos, bet ir suaugusius. Visgi pastebime, kad vaikai drąsesni – jie drąsiai reiškia savo emocijas, rezultatais ir įspūdžiais dalinasi su draugais,“ – pasakojo daugelyje Lietuvos mastu organizuojamų iniciatyvų dalyvaujantis KTU Informatikos fakulteto doktorantas Andrius Paulauskas.
Akimirkos iš šventės:
Šventės metu buvo suorganizuota unikali diskusija „Arbatos pertraukėlė“
Arbatos pertraukėlės diskusijoje dalyvavo Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus gyd. Ilona Aldakauskienė, gyd. Eglė Lysovienė, gyd. Kristina Stuikienė, gyd. Vaida Aleksėjūnė bei Naujagimių intensyviosios terapijos slaugytoja Julija Starik. O ją vedė Kristupas Krivickas, ankstuko Augusto tėtis, atvykęs su visa šeima. „Augustui tik treji metai, tai trečia mūsų šventė, nors visi kartu dalyvaujame tik antroje. Šiandien pabūsiu moderatoriumi simbolinio pasikalbėjimo – Arbatos pertraukėlės. Asociacija „Padedu augti“ arbatos pertraukėlę organizuoja čia, klinikose, kiekvieną savaitę. Ir tikroji Arbatos pertraukėlės mintis yra asociacijos narių, kurios pačios patyrė ankstumo išbandymą, eiti kalbėtis su mamomis, kurios vis dar kelyje. Šioms mamoms yra labai svarbi ši Arbatos pertraukėlė, nes tai galimybė atsitraukti nuo kasdienių neišnešioto naujagimio priežiūros ritualų, ir pasikalbėti su mamomis, kurios jau visa tai praėjo ir gali įkvėpti vilties, pasitikėjimo, optimizmo, jog viskas bus gali būti gerai, kad ir kokia sunki atrodytų akimirka.“
Keli klausimai-atsakymai iš šventinės Arbatos pertraukėlės:
Kodėl pasirinkote būtent šią specialybę, kur vyksta nuolatinė kova už gyvybę?
6 metai studijų atvedė iki šios vietos, kur dirbame dabar. Iš pradžių būna labai sunku, nes rezidentūroje tu daliniesi atsakomybe su gydančiu gydytoju, su kažkuo, kas stovi šalia tavęs, o pradėjęs čia dirbti kaip medikas priimi kiekvieną pasunkėjusią situaciją ar netektį labai asmeniškai. Mūsų darbą visada lydi baimė suklysti, graužatis dėl nesėkmių ir analizė, ką galėjome padaryti kitaip.
Ar Jums svarbu tai, kas vyksta čia, šioje šventėje. Kad grįžta paaugę vaikučiai, kad galite matyti savo darbo rezultatą ir žinojimas, kad Jūs sugrąžinote gyvenimą daugeliui šeimų?
Mums labai svarbu matyti vaikus, kurie sveiki, linksmi, svarbu matyti laimingus tėvus, su kuriais mes užmezgame tikrai artimą ryšį, susidraugaujam, kartu išgyvename visas kilusias problemas. Mes visada džiaugiamės, kad mus aplanko šeimos ir kitu, ne tik šventės metu. Labai džiugina, kad ir iš mažos gestacijos, mažo svorio vaikučiai laksto sveiki ir gyvena prasmingą, normalų gyvenimą.
Kaip Jūs susitvarkote su dideliu emociniu krūviu, kuris kasdien Jus lydi darbe?
Vieno atsakymo čia nėra ir negali būti. Nesėkmių mūsų gyvenime yra tikrai nemažai. Ta oaze tampa šeima, netgi savi buitiniai rūpesčiai leidžia atsikvėpti ir džiaugtis tuo, ką turi, nes žinai, kokia yra to kaina. Oaze tampa ir mėgstamas laisvalaikio praleidimo būdas – kelionės, stovyklavimas ir t.t.
Kiekviena šeima, kurios vaikelis atsiduria pas Jus, nori sužinoti, kokie yra šansai, kad viskas bus gerai. Suprantame, kad visada yra 50/50, bet kokia yra Jūsų statistika?
Laikas bėga į priekį ir mūsų statistika tampa vis sėkmingesnė. Kiekviena situacija yra skirtinga ir kiekvienu atveju mes žiūrime į pačią situaciją, o ne skaičius. Skaičiai reikšmingi statistikai, o šeimai statistika nėra tokia svarbi. Nes jeigu tavo situacijoje 10 proc. naujagimių neišgyvena, tačiau neišgyveno tavasis, tai tau šioje vietoje yra visas 100 proc. Todėl mes stengiamės statistiniais skaičiais nesinaudoti, o su kiekvienu mažuoju pacientu dirbame taip, lyg jis mums yra būtų visas 100 proc. sėkmės.
Neseniai pasaulį sudrebino žinia apie mažiausią, vos 243 gramų svėrusį ir išgyvenusį naujagimį. Kokio mažiausio svorio naujagimis išgyveno Kauno klinikose?
Mūsų skyriuje mažiausias išgyvenęs naujagimis svėrė 426 gramų ir tai yra mažoji Paulina, kuri šiandien yra čia ir laksto mūsų šventėje. Tačiau mūsų darbe nėra tos ribos, ties kuria mes turime sustoti tik dėl savaičių ar gramų skaičiaus. Kiekvienas vaikas yra unikali istorija ir tokių naujagimių išgyvena vis daugiau. Tačiau dabar mūsų jau nebetenkina išgyvenimas, mes siekiame vaikų sveikatos kokybės. Mūsų tikslas – ne išgyvenęs bet kokia kaina, bet išgyvenęs sveikas vaikas. Tokie vaikai, kuriuos matome šiandien susirinkusius čia.
Kas Jums gali palengvinti darbo naštą?
Džiaugiamės, kad dabar yra tokia organizacija kaip „Padedu augti“, kuri padeda patiems tėvams. Taip sumažėja krūvis mums, medikams, nes mes tiesiogiai susiduriame ir su tėvų laime, ir su netektimi. Labai svarbus viešinimas, nes tai šviečia visuomenę apie tokius vaikelius ir jų šeimų būtį.
Ar yra įrankis, aparatas, kuris padėtų, padarytų stebuklus Jūsų darbe?
Deja, jokio stebuklingo aparato, kuris padėtų dar didesniam skaičiui vaikų išgyventi nėra. Tačiau yra daug smulkių, kurių mums karts nuo karto kasdieniniame darbe prireikia. Pavyzdžiui, toks projektas buvo su Donorinio Motinos pieno banku. Pieno bankas dirba puikiai, mes kiekvieną dieną džiaugiamės, kad nereikia maitinti mūsų mažųjų pacientų jokiais mišiniais, jie visi gauna donorinį Motinos pieno banke paruoštą pieną tiek, kiek mamos pieno pritrūksta naujagimių mamoms ar tol, kol jų mamoms pienelis atsiranda. Ir ką mes pastebėjome – daug greičiau mūsų vaikai gali valgyti pieną patys, o ne infuzijomis, ne maitinimu į veną. Jie daug greičiau sugeba priimti maistą patys dėl to, kad valgo ne mišinį, o pieną. Virškinimo organų problemų būna mažiau. Labai džiaugiamės ir esame dėkingi visiems, kurie prisidėjo prie mūsų Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Donorinio motinos pieno banko sukūrimo ir toms mamoms, kurios tampa pieno donorėmis.
„Mes norime pasakyti Jums didžiulį Ačiū. Dėkojame Jums už tai, kad esate, už tai, kad sugrįžtate, nes Jūs mums esate savotiškas dopingas ir vaistas toliau judėti į priekį, toliau nepalūžti. Už tą klegesį po reanimacijos langais, kuris padeda toliau gyventi ir tikėti. Asociacijai „Padedu augti“ ačiū už finansinę pagalbą – už smulkią, ir didelę. Labai svarbi jų teikiama psichologinė pagalba šeimoms, nes, iš tiesų, darbas tapo gerokai lengvesnis. Mamos, gaudamos joms rūpimą informaciją, paraminimą, padrąsinimą, tampa ramesnės, labiau pasitikinčios mumis ir situacija“, – visos klinikos vardu šventės organizatoriams padėkojo Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus gydytoja Ilona Aldakauskienė.
