Mama klausia:
„Auginu 4 su puse metų sūnų. Šiaip mano vaikas tikras šaunuolis ir be galo juo didžiuojuosi. Mandagus, tvarkingas (visada susitvarko savo žaislus pažaidęs). Žino, kur jų vieta ir, kad iš kur paėmė daiktą, ten reikia ir padėti. Kartais net aš „gaunu velnių“, kad, pavyzdžiui, daviau valgyti traputį, o lėkštutės nepadaviau trupiniams. Tada jis nueina ir pats pasiima.
Namuose sugalvojom skatinimo sistemą. Už „ruošiamas pamokas“ (raidelių mokinimąsi, skaičiavimą, dailų spalvinimą) ar namų ruošos darbus (indų suplovimą, dulkių nuvalymą, padėjimą plauti grindis) gauna po lipduką. Surinkęs 10 lipdukų, gali rinktis kokią neprabangią pramogą. Tarkim, galime nuvažiuoti pašokinėti ant batutų. Vaikas labai stengiasi ir jam tai patinka. Apsirengia irgi pats. Ryte visada paruošiu du komplektukus rūbų. Tarkim, dvejus marškinėlius, dvejas kelnes ir pan. Pats išsirenka, kaip nori atrodyti tą dieną. Atrodytų, kad viskas pasaka, bet turime bėdų su valgymu. Pagaminu, susėdam prie stalo. Šiaip jau moka naudotis peiliu ir šakute (aišku, aštraus peilio nieks neduoda). Bet visgi dažnai būna momentų, kai jis sako: „Mamyte, gal gali padėti valgyti? Aš labai noriu, kad tu padėtum“. Kaip man elgtis? Aišku, jei padedu, jis daug daugiau suvalgo. Jei ne, sėdi „pakabinęs lūpą" ir vis pakartoja, kad jis nori, jog jam padėčiau. Bet ar tai nėra „meškos paslauga“? Aš noriu, kad valgytume kartu, prie bendro stalo. O ne pamaitinu vaiką ir tada pati valgau atšalusį maistą. Nesupraskite klaidingai, aš galiu taip valgyti, galiu ir atšalusį maistą valgyti, tai nėra problema, jei tik tai jam bus naudinga, bet norisi, kad vaikas turėtų įprotį valgyti su visa šeima kartu prie bendro stalo. Ir visiškai nesinori sūnaus, kai jam bus kokie 7 metai, maitinti. Gal galėtumėte patarti, kaip elgtis tokioje situacijoje?“
Atsako psichologė Kristina Valkauskienė iš Psichologinės sveikatos centro (www.psichologokabinetas.lt)
Miela mama, ačiū, kad dalinatės. Džiugu, kad džiaugiatės savo sūnaus pasiekimais, jo elgesiu. Siekiate, kad berniukas būtų savarankiškas ir atsakingas, sugalvojate įvairių būdų jį paskatinti. Suprantu Jūsų nerimą, kad keturmetis nori būti maitinamas. Kodėl savarankiškas, gabus vaikas staiga nori elgtis lyg mažas kūdikėlis?
Laiške rašote, kad Jūsų berniukas tvarkosi, plauna indus, nuvalo dulkes, padeda plauti grindis, pats išsirenka rūbus, apsirengia, mokosi skaičiuoti, atpažinti raideles. Išties džiugu, kad vaikas tiek visko moka, bet, Vaida, Jums svarbu sau atsakyti į klausimą: ar jis nepavargsta? Ar jis turi pakankamai laiko žaidimams, taškymuisi balose, slėpynėms, gaudynėms su kitais vaikais, mama arba tėčiu? Galbūt teko girdėti, kad žaidimas yra vaiko “darbas”. Žaisdami mažyliai mokosi, tyrinėja pasaulį, ilsisi išreiškia savo jausmus. Todėl svarbu skatinti vaiką žaisti, suteikti jam erdvės, priemonių, leisti pasireikšti kūrybiškumui, net jei tai reikš sujauktus namus ar purvinus drabužius. Žinoma, net ir mažam vaikui pareigos namuose svarbu, tačiau jų neturėtų būti daug, kad jos nevargintų ir netrukdytų pagrindinei veiklai - žaidimams.
Jei manote, kad visgi Jūsų berniukas turi pakankamai laiko vaikiškiems užsiėmimams, gal jį paprasčiausiai vargina valgymas su peiliu ir šakute? Pabandykite jam patiekti gabaliukais supjaustytą maistą, gal tada mažylis mieliau valgys pats?
Kartais būna, kad vaikai „sumažėja” siekdami daugiau tėvų dėmesio. Kažko negalėjimas, buvimas bejėgiu – tai būdas tarsi grįžti į praeitį, kai tėvai kiekvieną akimirką rūpindavosi, myluodavo, visą savo dėmesį skirdavo tik mažyliui. Todėl svarbu įsitikinti, ar pakankamai laiko skiriate kokybiškam laikui kartu. Kokybiško laiko būtina sąlyga – tiek vaikui, tiek mamai/tėčiui smagi veikla.
Jūsų nuogąstavimai, kad jei nuolat padėsite keturmečiui valgyti, jis prie to įpras ir nebenorės valgyti pats, pagrįsti. Norint, kad vaikas augtų pasitikintis savimi, tėvams svarbu atsiminti taisyklę: “niekada nedarykite už vaiką to, ką jis gali padaryti pats”. Taigi, siūlyčiau skatinti sūnelį valgyti savarankiškai. Matydama, kad sūneliui labai svarbu būti pamaitintam, galite sugalvoti gudrybę: jei visą savaitę vaikas valgys savarankiškai, penktadienio vakarą galėsite pažaisti, kad jis mažas vaikelis, kuris nemoka valgyti. Manau, abiem tai galėtų būti smagu.
Linkiu Jums sėkmės. Tikiu, rasite atsakymus, kodėl Jūsų vaikas elgiasi būtent taip, o ne kitaip.
Straipsnis yra informacinės kampanijos „Iš kantrybės neišvedama. Iš kantrybės išeinama" dalis. VšĮ Psichologinės sveikatos centras drauge su TavoVaikas.lt siekia supažindinti tėvus su vaikų netinkamo elgesio priežastimis ir galimais pozityviais jų sprendimo būdais.
