Kodėl penkiametė nori laikytis dietos?

„Mama, aš nevalgysiu vakarienės, nes būsiu stora“, – pasakė penkiametė Milda. Už šimto kilometrų nuo jos panašius žodžius ištarė ir kita darželinukė. Jiedvi nebuvo vienintelės, kurių galvose sukosi mintis „Būsiu graži, jei būsiu plona“, nors, pažvelgęs į jas, matei mielas normalaus kūno sudėjimo mergytes.

Šiuolaikinės mergaitės patiria didesnį išorinį spaudimą nei jų mamos ar močiutės vaikystėje. Užrakinti dukrą aukštame bokšte ir taip apsaugoti nuo pavojų kaip rodoma pasakose, sprendimas prastas. Pažiūrėkime, kaip ugdyti mergaičių atsparumą stereotipiniams grožio standartams.


Kodėl tai svarbu?


Nepasitenkinimas savo kūnu tiesiogiai susijęs su psichikos problemomis, kaip antai valgymo sutrikimais, žema saviverte ir depresija. Statistika ramybės nežada – JAV 2010 m. atlikti tyrimai rodo, kad beveik trečdalio 5–6 metų vaikų tobulas kūnas yra liesesnis nei tikrasis. Kitaip sakant – jie norėtų būti lieknesni. 1970 m. JAV dietų pradėdavo laikytis keturiolikmetės, o nuo 1990-ųjų tai daro jau aštuonmetės. Nepasitenkinimas savo kūnu toks stiprus, kad šių paauglių gyvenimo kokybė yra prastesnė už jų bendraamžių, kurie iš tiesų turi antsvorio! Ar matote tikrąją bėdą – svoris geras, bet paaugliai vis tiek nori būti lieknesni, yra nepatenkinti savo išvaizda ir apskritai gyvenimu?


Kas atsakingas?


„Žinoma, kalti glamūriniai žurnalai, TV, reklama ir internetas“, – pasigirs nuo tiesos mažai nukrypstantis atsakymas. Taip, tradicinė žiniasklaida stipriai veikia mergaičių kūno suvokimą. Pasak JAV tyrimų, net penkiamečių savivertė krinta, jeigu jos pažiūri per televizorių rodomų laidų, akcentuojančių išvaizdą. (Tai žinodami dar kartą pagalvokite, ar tikrai reikia, kad jūsų mažoji dalyvautų modeliukų konkurse.) Tačiau, anot specialistų, kūno vaizdas (suvokimas, koks mano kūnas, ar jis gražus ir atitinka socialinius standartus) formuojasi ankstyvoje vaikystėje. Todėl tėvų įtaka milžiniška. Vaikui augant tampa svarbi ir kitų aplinkinių, bendraamžių nuomonė, prisideda kultūriniai veiksniai. 


Ką galime padaryti?


Viskas prasideda nuo mamos ir tėčio Kalbama ne tik apie tai, kokias vertybes (graži išorė ar vidiniai dalykai) branginate ir propaguojate. Psichologų teigimu, tos pačios lyties tėvų elgesio modelis vaikui yra svarbiausias. Todėl mama, kritikuojanti savo ar kitų išvaizdą, besilaikanti dietų, sportuojanti tik tam, kad numestų svorio, net ir nenorėdama perša tokį elgesio modelį savo dukrai. Net jeigu motina kalba pozityviai apie dukters išvaizdą, giria ją, o savo pačios išvaizdą peikia, mergaitė tai priims kaip kritiką sau. Iš tėčio duktė mokosi santykių su vyru, stebi, kokios moterys jam gražios, kaip jis apie jas kalba. Visus tuos kasdienybės trupinius mažosios karalaitės dedasi į galvą ir taip formuoja pasaulio ir savęs pasaulyje vaizdą – kas yra graži moteris, kas patinka tėčiui ir mamai, ko reikia siekti, kad jiems patiktų ir „būtų gera“.


Tinka ir berniukams


Nors šiame straipsnyje daugiausia kalbama apie mergaites (jos labiausiai kenčia nuo neigiamo savo kūno vertinimo), pastaraisiais metais ši tema tampa aktuali ir berniukams. Socialinis spaudimas „turėk gražų – liekną, raumeningą kūną“ didėja ir jiems. Už galvos imtis dėl to nereikia – kaip pastebi specialistai, reklamose nuo 1980-ųjų ypač padaugėjo nuogo vyriško kūno atvaizdų.


Savivertė – ne aukšta, o sveika!


Menka savivertė lemia daugybę problemų, tad ilgą laiką siekiamybė buvo ją kuo labiau padidinti, nes tada mergaitės geriau jausis, pozityviau galvos apie save ir savo išvaizdą. Vis dėlto, pasak naujausių psichologų teorijų, tikrasis turtas – ne aukšta, o sveika savivertė. Kodėl? Aukštos (gal verčiau vadinkime „per aukštos“) savivertės pavojus – narcizismas, savanaudiškumas, noras lygintis su kitais, būti geresnei nei kiti. Tad auginant savivertę nereiktų perlenkti lazdos. Atjauta sau (angl. „self-compation“) – dalykas, į kurį verta atkreipti dėmesį.


Tai psichologo Paulo Gilberto (Didžioji Britanija) sukurta terapija, skirta žmonėms, kenčiantiems dėl stiprios savikritikos, didelio gėdos jausmo ar dėl to kylančios psichologinės įtampos. Čia nenaudojamas vertinimas „Ar aš gerai darau?“, būdingas apibrėžiant savivertę. Atjautos sau principus ir pratimus galima taikyti kasdieniame gyvenime, taip stiprinti save ir savo vaikus.


Sportas – proga pasidžiaugti savo kūnu


Sportas prisideda prie pozityvaus požiūrio į save ir kūną. Atradus mėgstamą sporto šaką, tai puiki galimybė pamatyti, ką sugeba tavo kūnas. Tik nereikia pamiršti pavojų – kai kuriose sporto šakose (pvz., gimnastika, dailusis čiuožimas) yra tam tikrų svorio ribojimų. Būtina stebėti dukras, bendrauti su treneriais, kad pastaba „prisižiūrėk svorį“ nevirstų kūno prievartavimu kankinant jį maisto ribojimu, kas galiausiai pakenks organizmui ir sužalos psichiką.


Žiūrėkite, ką žiūrite


Rinkitės kokybiškas medijas. Trumpai sakant, žiūrėkite, ką žiūrite, o dar geriau – dažniau išjunkite televizorių ar kompiuterį. Prisiminkite Fidžio (Fiji) salas, kuriose tradiciškai graži moteris – stambi, tvirto sudėjimo. Kai salose buvo įvesta televizija, vietinės merginos pažiūrėjo vakarietiškos TV produkcijos. Po trejų metų trys ketvirtadaliai per apklausą prisipažino besijaučiančios „per didelės ar storos“, panoro keisti savo kūną. Geras filmas ar laida – ne ta, ką žiūri visi, o ta, kuri diegia jūsų norimas vertybes.


Mokykite atskirti pasakas nuo tikrovės


Jeigu sugebate paaiškinti dukrai, jog rožiniai vienaragiai – tik fantazijos vaisius, padėkite jai atpažinti ir kitas pasakas – kad įžymybių nuotraukos pagražintos kompiuterinių programų ar kad tokių moterų kaip jos lėlė Barbė pasaulyje nebūna – reali moteris turėtų 8 cm pasiilginti kaklą ir būtų 60 cm aukštesnė.


Būdami šalia ugdykite sąmoningumą


Stebėkite, ką žiūri jūsų dukros: kokias laidas, filmus ar „YouTube“ kanalą. Vienas pagrindinių specialistų patarimų tėvams, kaip mažinti neigiamą žiniasklaidos įtaką – žiūrėkite laidas kartu su vaikais ir jas aptarkite. Nereikia būti bambekliu, kuris iškart viską supeikia. Verčiau provokuokite klausimais, kad duktė pati pradėtų galvoti, kas rodoma, neįkyriai išsakykite ir pagrįskite savo nuomonę. Kritinis mąstymas, sąmoningumas – svarbus įgūdis, kurį įgijusios jūsų atžalos lengviau orientuosis gyvenime.


Dėmesys nuo išorės į vidų


Nukreipkite dėmesį nuo išorės į vidų – talentus ir gebėjimus. Nuoširdžiai domėkitės savo dukra, jos mintimis, svajonėmis. Kalbėkitės su ja. Sukurkite stiprų tarpusavio ryšį. Padėkite jai surasti pozityvių, įkvepiančių moterų pavyzdžių, kurių gyvenimo istorijos uždegtų ir skatintų atskleisti savo talentus, vidinį potencialą.


Būti gražiai nėra blogai


Svarbi pastaba pabaigai – nemenkinkite gražių, save puoselėjančių moterų, nes mergaitė manys, jog „būti gražiai yra blogai“. Nepamirškite, kad grožis – amžina vertybė, tik, kaip skelbia gyvenimo išmintis, „Tikras grožis – ne tai, ką matai veidrodyje, o tai, kaip jautiesi.“ Kuo anksčiau jūsų mergaitės tai supras, tuo laimingesnės bus. Juk to ir trokštame, ar ne?



Jolita Zykutė
Jolita Zykutė "Kaip karalaitė iš grožio konkurso pabėgo"
Asmeninio albumo nuotrauka


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis