Vaikų pulmonologas dr. Rimvydas Ivaškevičius - apie gripą ir vaikų imunitetą

Gripo sezonas ypač daug nerimo sukelia mažylius auginančioms mamoms. Ar pagrįstai? Ar galima vaikus nuo šios ligos apsaugoti?

Nerimauti nereikia – reikia padaryti viską, kad užtikrintumėte vaikui kuo efektyvesnę apsaugą nuo viruso, ir tiek, sako Vilniaus universiteto Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės Pulmonologijos skyriaus vedėjas, vaikų pulmonologas dr. Rimvydas Ivaškevičius.


Tiesa, kiekvienas gripo sezonas yra nenuspėjamas, kadangi jo virusas labai greitai kinta, tad visada yra rizika, jog gali kilti didesnė ar mažesnė epidemija su sunkesnėmis ar lengvesnėmis išeitimis. O mažylių imuninė sistema yra tarsi balta knyga. Vaikai iki 5 metų apskritai yra imlūs daugeliui ligų sukėlėjų, nes jie su daug kuo nesusidūrę. Imuninė sistema taip ir formuojasi – susiduri su nauju virusu ir tavo imuninėje atmintyje įsirašo, kad jis yra blogas. Organizmas pagamina apsaugą nuo to viruso ir kai susiduriame kitą kartą, apsauga labai greitai sureaguoja. Tačiau kai susiduriame pirmą kartą, kol organizmas supranta, kad tas virusas yra blogas, praeina nemažai laiko, tad mes susergame.


Susidūrus antrą kartą, suveikia imuninė atmintis ir ji pasiunčia apsaugą, kad tą virusą išmestų. Tad mažiausi vaikai imlūs viskam. Nebent pirmais mėnesiais kažkiek imuniteto – antikūnų – gauna iš mamos, bet ji pati turi turėti tų antikūnų. Kitaip sakant, jeigu nėščioji skiepijosi nuo gripo, ji ir pati apsisaugo, ir sukuria apsaugą gimsiančiam kūdikiui, kuris susidariusių antikūnų gaus per placentą, tad gimęs vaikelis dar kelis mėnesius bus apsaugotas. 


Ar mažylius galima skiepyti nuo gripo?


Kūdikius nuo gripo galima skiepyti nuo 6 mėnesių amžiaus. Jei vaikas skiepijamas nuo gripo pirmą kartą ir jei tai yra vaikas iki 9 metų amžiaus, jam reikalingos dvi vakcinos dozės – paskiepijama viena doze ir po keturių savaičių reikia įskiepyti antrą vakcinos dozę. 


Ką dar galime padaryti, kad vaikas gripo viruso nepasigautų?


Kita galimybė išvengti gripo, jeigu kūdikiui dar nėra 6 mėnesių ir negalime jo skiepyti, – vadinamasis kokono principas, kai visi, kurie kontaktuoja su vaiku, pasiskiepija nuo gripo. Juk pats kūdikis neišbėgs į parduotuvę, nebendraus su sergančiaisiais – jam virusą gali atnešti tik aplinkiniai žmonės. Kadangi jis plinta oro lašeliniu arba kontaktiniu būdu, turime pasistengti, kad vaikas nekontaktuotų su sergančiaisiais, kurie kosi, čiaudi.


Labai svarbi rankų higiena, nes nuo jų virusas gali patekti ant gleivinių. Patartina gripo sezono metu vengti uždarų patalpų, kur yra daug žmonių, nes jose virusas labai greitai plinta. Gripo sezono metu geriau išeiti su vaiku pasivaikščioti į gryną orą, o ne į prekybos centrą.


Neretai tėvai, prasidėjus gripo sezonui, staiga susimąsto, kad būtina stiprinti vaiko imunitetą, tad puola ieškoti visokių papildų, vitaminų. Bus iš to naudos?


Imuniteto stiprinimas, prasidėjus gripo sezonui, – amžinas klausimas tėvams. Esmė ta, kad žmogus gimsta ir jo imuninė sistema yra tokia, kokia yra: arba gera, arba turi kažkokių – didesnių ar mažesnių – defektų. Mes šiek tiek galime nulemti tik bendrą atsparumą infekcijoms. To padaryti neįmanoma per dieną, dvi ar per savaitę, nėra tokių tablečių, kurių išgėrus mūsų atsparumas infekcijoms pagerės. Jis priklauso nuo gyvenimo būdo. Grynas oras, fizinis aktyvumas, įvairiapusė mityba, streso nebuvimas – tai didina atsparumą, jeigu tai daroma nuolatos, o ne priebėgom, prasidėjus gripo sezonui. Visa kita, t. y. įvairūs papildai, didesnės įtakos neturi.


Na, gal kažkiek pagelbės žuvų taukai, kuriuose yra vitamino D ir omega-3 rūgščių, nes kokybiškos žuvies mes negauname, o šios medžiagos organizmui yra svarbios. Tačiau tikrai negalima sakyti, jog jei gersime žuvų taukų – nesirgsime. 


Vaikui ar kūdikiui užsikrėtus gripu, jis pasireiškia tais pačiais simptomais kaip ir suaugusiam žmogui?


Gripo simptomai – ūmiai prasidėjusi prasta savijauta, lydima galvos, ryklės, raumenų skausmo, kosulio, bendro silpnumo. Aukšta temperatūra gali būti, bet gali jos ir nebūti. Mažesni vaikai gali vemti ir viduriuoti.


Karščiavimas – taip pat amžinas klausimas tėvams. Dabar vis dažniau akcentuojama, kad karščiavimas – organizmo kova su virusu, todėl jo nereikėtų mažinti vaistais. Ar tikrai?


Kada vaikui duoti vaistų, mažinančių temperatūrą, priklauso nuo jo savijautos. Šiaip temperatūra organizmui žalinga maždaug nuo 40 laipsnių. Jeigu vaikas aukštą, kad ir 39 laipsnių, temperatūrą gerai toleruoja, galima vaistų neduoti. Tačiau kitas vaikas ir esant 38 laipsnių temperatūrai blogai jaučiasi, o tada geria mažiau skysčių, tačiau prakaituoja, tad gali pasireikšti dehidratacija ir turėsime kitą problemą. Geriau tokiam vaikui duoti vaistų, numušti temperatūrą. Juo labiau kad jie ne tik numuša temperatūrą, bet ir mažina skausmą ir uždegimą.


Sumažėjus skausmui, pagerėja vaiko savijauta, jis pradeda valgyti, gerti. Egzistuoja ir priešvirusinių vaistų, skirtų veikti gripo virusą. Jie tinka gydyti tik gripo viruso sukeltą infekciją ir netinka kitų virusų sukeltoms infekcijoms gydyti. Šie vaistai rekomenduojami asmenims, esantiems didesnės rizikos, t. y. galintiems sirgti sunkiau ar sulaukti dažnesnių komplikacijų, grupėje: vaikams iki 5 (ypač iki 2) metų, vyresniems vaikams ir pagyvenusiems asmenims, kuriems daugiau nei 65 metai, kurie serga kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ar kitomis lėtinėmis ligomis, nėščiosioms.


Idealiausia, jei, prieš skiriant gydymą, šiais vaistais yra laboratoriškai patvirtinamas gripo virusas. Tiesa, geriausias efektas gaunamas, jei šių vaistų pradedama vartoti per pirmas dvi paras nuo susirgimo pradžios. Ar vaikui tikrai reikia priešvirusinių vaistų, turi spręsti gydytojas – šio sprendimo tikrai nereikėtų priimti patiems tėvams. 


Gripas pavojingiausias dėl galinčių išsivystyti komplikacijų?


Dažniausios gripo komplikacijos, kurios išsivysto vaikams: sinusų, ausų uždegimai, laringitas, bronchitas, viruso sukeltas plaučių uždegimas ar, gripo virusui atvėrus vartus, kilęs bakterinis plaučių uždegimas. Gripas gali komplikuotis ir į nervų sistemos pažeidimus – encefalopatiją, encefalitą, taip pat širdies pažeidimus – miokarditą, raumenų uždegimą – miozitą, kuomet vaikas nebegali vaikščioti, nes uždegimas pažeidžia raumenis.


Gripas gali paūminti ir lėtines ligas – astmą, širdies ir kraujagyslių patologijas. Ar gripas komplikuosis – nuo mūsų tai dažniausiai nepriklauso. Tiesiog jo virusas susilpnina organizmo imuninę sistemą ir atveria kelią bakterijoms, kurios dažnai gyvena mūsų nosiaryklėje. Tad, išsivysčius kažkokioms gripo komplikacijoms, tėvai tikrai neturėtų savęs kaltinti, kad blogai gydė vaiką, per mažai juo rūpinosi ar kažko nepadarė. Na, nebent dėl to, kad nepaskiepijo jo nuo gripo – didelė tikimybė, kad ligos ir komplikacijų pavyks išvengti, jei vaikas bus paskiepytas. 


Kokie požymiai įspėja, kad išsivystė gripo komplikacijos? Į ką tėvai turėtų atkreipti dėmesį?


Dažniausiai būna taip, kad gripu sirgęs vaikas jau pradeda geriau jaustis, mažiau karščiuoja, tačiau staiga būklė vėl pablogėja. Tokie pokyčiai gali įspėti, kad prisidėjo nauja infekcija – bakterinė – arba jis pasigavo naują virusą. Sunerimti reikėtų, jeigu vaikas dažnai ir sunkiai kvėpuoja, švokščia, net ir nukritus temperatūrai, jeigu mėlynuoja aplink lūpas arba veidas tampa mėlynai pilkas – tai įspėja, kad galbūt išsivystė kvėpavimo nepakankamumas.


Sunerimti reikėtų ir tada, jei vaikas mažiau šlapinasi, tapo vangesnis, neadekvačiai reaguoja į aplinką, nebegali atsistoti, vaikščioti, jei paūmėja lėtinės ligos. Esant šiems požymiams, patartina nieko nelaukti ir pasirodyti medikams. 


Kada vaiką, persirgusį gripu, galima vėl leisti į darželį? Reikia jį pasveikusį dar kurį laiką palaikyti namie, kad sustiprėtų?


Darželinio amžiaus vaikai yra maži „bioteroristai“ – serga patys viskuo iš eilės ir kitus užkrečia. Persirgo vaikas gripu, išėjo į darželį ir pasigavo kokį nors kitą virusą – tai nieko nuostabaus. Gripas paprastai trunka apie 5–7 dienas, tad kai nėra klinikinių simptomų, vaikas gerai jaučiasi, galima vesti jį į darželį. Tačiau tai nereiškia, kad po kelių dienų ar savaičių mažylis vėl nesusirgs – nuo visų virusų ir bakterijų jo neapsaugosime. Tiesa, jei vaikas labai įsisirgęs, reikėtų ilgesniam laikui „ištraukti“ jį iš kolektyvo, kad jo imuninė sistema atsistatytų. 

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis