Neformalus ugdymas arba kitaip, tėvams įprastai – būreliai, yra labai svarbi kiekvieno vaiko ugdymosi dalis. Lankydami įvairius būrelius bei veiklas, vaikai lengviau atranda juos dominančias sritis, tampa atsakingesni, savarankiškesni, tuo pačiu ugdosi bendravimo, bendradarbiavimo, darbo komandoje įgūdžius – susiranda naujų draugų, bendraminčių. Kokio amžiaus vertėtų pradėti lankyti būrelius, kaip juos pasirinkti bei ko tikėtis? Į šiuos, ir kitus aktualius klausimus atsako bei pataria „Šiaurės licėjaus“ neformalaus ugdymo vadovė Jurgita Skominienė ir psichologas Simonas Berenis.
NAUJIENA: žurnalą TAVO VAIKAS jau galite pirkti internetu. Įsigyti galite ir senesnių žurnalų. SPAUSKITE ČIA.
Ar amžius svarbu?
Būreliai yra labai naudinga popamokinė veikla: tai ne tik sudaro galimybę gerinti savo socialinius įgūdžius su kitais vaikais jaunesniame amžiuje, bet ir suteikia aiškesnę struktūra, kartu ir saugumą, visos dienos atžvilgiu. Psichologas Simonas Berenis teigia, jog tikrai nėra „stebuklingo amžiaus“, nuo kada jau galima pradėti lankyti būrelius. Krepšinį ar tenisą vaikai gali pradėti nuo 5–6 metų, o šokių pamokas būna, jog pradeda net nuo 3 metų. Svarbiausia atkreipti dėmesį bent į du aspektus:
- svarbu, kad pačiam vaikui patiktų idėja lankyti vieną ar kitą būrelį ir jis jaustų vidinę motyvaciją;
- būrelis turi atitikti vaiko amžiaus galimybes – vaikui būtų suteikta galimybė būrelyje patirti sėkmę, kad ne tik veikla keltų pasimėgavimą, bet tuo pačiu didintų kompetencijos, pasitikėjimo savimi ir savivertės jausmus.
Kiek būrelių ir kaip pasirinkti?
„Renkantis būrelius ir kitą neformalią veiklą svarbu nepersistengti su būrelių kiekiu: visų pirma įsiklausykite į vaiką, jo poreikius ir išbandykite 1–2 veiklas. Jei šios nepatiks – pereikite prie kitų. Svarbiausia, nuolat stebėkite ir leiskite vaikui pačiam išsirinkti, kas jam labiausiai patinka. Nepamirškite atsiriboti nuo savo asmeninių patirčių ar lūkesčių – jei jūs žaidėte krepšinį, nebūtinai šis sportas bus artimas jūsų atžalai. Įsiklausykite į vaiką“, – pataria „Šiaurės licėjaus“ neformalaus ugdymo vadovė.
„Ikimokykliniame amžiuje rekomenduočiau atsargiau žiūrėti į būrelių lankymą, nes darželio ar priešmokyklinės klasės krūvio gali būti daugiau nei gana. Tokio amžiaus vaikams svarbu turėti laiko pailsėti nuobodžiaujant ir laisvai žaidžiant saugioje aplinkoje žaidimus, kurie nebūtų struktūruoti. Pirma klasė – jau tinkamas laikas būrelio išsirinkimui ir bandymams lankyti. Geriau, kad pradžioje būrelis vyktų lengvesne forma (mažiau struktūros, daugiau žaidimo principu), kad neatsirastų pervargimas ir vaiko motyvacija nedingtų.
Kuo vyresnis vaikas, tuo daugiau struktūros būrelyje gali atsirasti bei, atsižvelgus į pačio vaiko nuomonę ir gabumus, galima mėginti lankyti keletą būrelių. Bet kokiu atveju, svarbu atsižvelgti, kad vaikui popamokinė veikla suteiktų galimybę augti ir patirti sėkmę,“ – pataria psichologas.
Kokias neformalaus ugdymo veiklas rinktis?
Neformalaus ugdymo vadovė Jurgita Skominienė, atkreipia dėmesį, jog tikrai verta paieškoti ir išbandyti įvairių, iš pirmo žvilgsnio galbūt net neįprastų veiklų. Pavyzdžiui, „Šiaurės licėjuje“ po pamokų vaikai gali rinktis iš skirtingų meninės saviraiškos ir estetinio lavinimo, verslumo ir lyderystės, sporto ir laisvalaikio, kalbų ir kultūros bei bendrųjų kompetencijų ugdymo ir asmeninės pažangos veiklų.
Menininkė Dormantė Pekinski, vedanti keramikos veiklas, pastebi, jog tai ne tik meninės raiškos būrelis – vaikui lipdant molio darbelį, dirba abiejų rankų pirštai, lavėja smulkioji motorika, o tai turi didelę įtaką vaiko smegenų vystymuisi. Smegenyse formuojasi nauji junginiai, kurie padeda mąstymui bei atminčiai.
Europos centro golfo klubo treneris, vedantis veiklas mokykloje teigia, nors golfo būrelis Lietuvoje kol kas yra neįprastas reiškinys, taip anaiptol nėra visame pasaulyje. Golfas yra 8-ta pagal populiarumą sporto šaka pasaulyje, turinti nedaug mažiau fanų, negu krepšinis. Šį sportą renkasi labai įvairaus amžiaus jaunimas, pradedant nuo 5 metų. Viena iš golfo būrelių populiarumo priežasčių ir yra ta, jog treniruojantis golfą, vaikai tobulina ne tik žaidimo įgūdį, bet ir lavina šiuos fizinius bei psichologinius elementus: lankstumą, koncentraciją bei ištvermę. Tuo pačiu, šis žaidimas ugdo savarankiškumą, gebėjimą prisiimti atsakomybę bei toleranciją kitiems.
Profesionalus debatų mokytojas Jokūbas Proškevičius išskiria, jog šiais laikais gebėjimas komunikuoti su kitais žmonėmis yra vienas iš pagrindinių sėkmę sąlygojančių žmogaus savybių. Debatų metu vaikai turi mąstyti kritiškai, mokėti formuoti logiškus argumentus ir juos įtikinančiai pristatyti. Dažnai debatuose pasitaiko situacijos, kuomet tenka kalbėti prieš savo įsitikinimus, kadangi savo pozicijos negalima pasirinkti, esi paskiriamas arba į teigiančiojo, arba neigiančiojo rolę. Tai padeda individui visapusiškai suprasti jį supantį pasaulį, suprasti kitų asmenų pozicijas, jas efektyviai lyginti ir tokiu būdu pasiekti kompromisą. Ilgainiui debatuojant susiduriama ir su sudėtingomis temomis apie tarptautinius santykius, ekologiją, filosofiją, žmogaus teises, socialinius konfliktus ir pan.
Sostinės krepšinio mokyklos treneriai teigia, jog krepšinyje vaikai gali atrasti kur kas daugiau nei tik jau įprastą sportą: reguliariai treniruotes lankantis moksleivis išmoksta disciplinos, susidūręs su iššūkiais ugdo savo charakterį, bendraudamas su komandos draugais ir varžovais plėtoja socialinius ryšius. Sportuojantis žmogus išmoksta tikslų siekti garbingais būdais, dirbti komandoje ir būti potencialiu savo srities lyderiu.
Vaikai, kurie itin mėgsta kompiuterinius žaidimus, kviečiami į programavimo užsiėmimus. „Gilesnis technologijų pažinimas yra susijęs su kūryba bei atsiveriančiomis naujomis galimybėmis ne tik žaisti, bet ir sukurti žaidimą pačiam. Kuriant žaidimus lavinamas loginis mąstymas, programavimas reikalauja labai daug kūrybiškumo. Programuojant vaikui pačiam tenka parinkti dizainą, sukurti veikėjus, aplinką. Šiais laikais labai svarbu lavinti vaikų technologinį raštingumą, suteikti jiems žinių ir įgūdžių apie tai, su kuo siejama pasaulio ateitis“, – atviravo vienas iš VšĮ „Mokslo šviesa“ įkūrėjų informatikos inžinerijos mokslų daktaras Ramūnas Dzindzalieta.
Aikido – tai unikalus kovos menas bei filosofija, siekianti ir propaguojanti sveiką, taikų ir harmoningą gyvenimo būdą bei treniruotes, kuriose vaikams pristatomas Aikido menas, skatinantis vaikų pasitikėjimą savo jėgomis, gerinantis bendrą organizmo būklę. „Judesiai, naudojami atliekant Aikido pratimus ir technikas, koreguoja laikyseną, stiprina raumenis ir padidina sąnarių lankstumą. Aikido reikalauja disciplinos, susikaupimo bei pagarbos. Aikido yra pakankamai specifinis reiškinys, kadangi nepriskiriama nei prie sporto, nei prie menų kategorijos. Tai iš dalies ne tik apriboja žinomumą, bet ir sukelia neaiškumo įspūdį. Pagrindinis skirtumas nuo kitų sportų yra tas, kad čia nėra varžybų ir medalių“, – pasakoja mokyklos „AIDAS“ treneriai.
Kaip motyvuoti vaiką?
Psichologas Simonas Berenis atkreipia dėmesį, jog išbandant įvairias sritis ar veiklas svarbiausias momentas – atrasti vaikui patinkančią ir sėkmės jausmą keliančią sritį. Nepamirškite palaikyti ir paskatinti vaiko, tačiau venkite pernelyg aukštų lūkesčių bei spaudimo.
- Jeigu pastebėjote, kad vaikui veikla sekasi gerai, sudarykite galimybes patirti šias patirtis būreliuose, tačiau nebandykite primygtinai priversti. Vietoj to, pasistenkite parodyti, kad tuo užsiimti yra malonu, naudinga ar prasminga. Būtent dėl to, neretai vaikai pamėgsta tas veiklas, kuriomis laisvalaikiu užsiima tėvai, nes mato nuoširdų tėvų susidomėjimą bei žavėjimąsi jomis.
- Palaikykite vaiką tinkamai: kad vaiko patiriama sėkmė duotų didesnius vaisius, svarbu didžiuotis ne tik vaiko pasiektais rezultatais, bet ir (labai svarbu) džiaugtis bandymais siekti tos sėkmės. Būtent nuoširdus pasidžiaugimas pastangomis paskatins vaiką į sėkmės siekimą žvelgti kaip į savęs tobulinimą ir augimą, stiprins įsitikinimą, jog „svarbu stengtis toliau, net jei patiriu nesėkmę“. Kitu atveju, kada smegenys yra orientuotos tik į rezultatą, gali susiformuoti nuostata „aš vertingas tik tada, kai pasiekiu tinkamo rezultato“ bei patyrus nesėkmę smegenys gali padaryti išvadą, jog „kadangi patyriau nesėkmę, aš jau esu nevykėlis ir nėra prasmės tęsti toliau“. Todėl prisiminkite pasidžiaugti vaiko pastangomis ir už tai jį paskatinti bei apdovanoti dažniau.
