Maldose su savo projekto „Tavo vaiko“ žurnale „Kitokie vaikai. Mamos galiūnės“ dalyviais – buvusiais, esamais ir būsimais. Patikrinau visų jų fondų naujienas... Mamos galiūnės nesipiktino, nešaukė, nedejavo, nors... jų ypatingiems vaikams šis laikas – didžiulis žingsnis atgal. Vieniems teko atšaukti būtinas vaiko vystymuisi konsultacijas, kiti taip ir nesužinos tikslios ar dar vienos diagnozės ir kiekviena uždelsta diena taps lemiama. Niekas nebegalės išvykti į efektyvias reabilitacijas užsienyje, nebepavyks išmėginti gydymų.

Ne paslaptis, kad mano herojų imunitetas pažeidžiamesnis nei daugelio iš mūsų, tad vienas neatsargus ar situacijoje nesusipratęs kaimynas, namo „ant meilės tėvynei sparnų“ parneštas emigrantas gali tapti mirtinu pavojumi mamų galiūnių atžaloms.

Žinau, kad apie mano mamas galiūnes ir jų nuostabius kitokius vaikus galvoti, rašyti ir net mąstyti nepopuliaru. Juk jų šalyje mažuma, kaip ne kartą išgirdau: „Kodėl apie juos rašai, sveikų vaikų mamoms visiškai nemalonu apie tai skaityti“, „Ko dabar tą Dauno sindromo dieną minite, nepadoru negalią švęsti“ ir daug daug kitų replikų. Noriu jų paklausti: o kokį draudimo polisą išsipirkę esate, kad visam gyvenimui užsitikrinote, kad nei jūs, nei niekas kitas jūsų artimoje aplinkoje ryt nekovos su sunkia liga ar netaps neįgalus? Kad netaps tuo pažeidžiamuoju, kuriems COVID smogs ne tiesiogiai, bet stipriai.

Klausykite, negi mes tokie drąsūs, bebaimiai, net nemirtingi jaučiamės, kad galime „nemalonioms keliamoms“ emocijoms nurašyti negalią?.. Mes per parą parodome milžinišką empatiją medikams. Nuostabu, žavu, brandu.... Bet kai manęs paklausia, kur mano mintys šiandien, tai su Jumis, mielos Mamos galiūnės ir kitokie vaikai. Žinau, kad baisiai nepopuliaru galvoti apie mažumą, bet... kitaip nemoku, negaliu, nenoriu...

Ir nenustosiu apie juos rašyti, nepaisant visų replikų „Taigi, tai siaura auditorija, žmonėms nemalonu“. Man nuoširdžiai nusispjauti į tuos, kam nemalonu, nes nesu tikra, kad po mėnesio jie netaps tuo laiško autoriumi, kuris rašo: „Sveiki, norime pasidalyti mūsų negalia...“ Ir apie jus taip pat rašysiu, nes nelaimė sulygina visus ir labai gerai „išoperuoja“ puikybę...

Galiūnės – Oksana, Giedre, Laima, Živile ir daug kitų, nėra nė dienos, kad negalvočiau ir nesimelsčiau už Jūsų šeimas. Mintimis esu su Jumis kasdien. Ir būsiu...

Apkabinu stipriai kiekvieną!

Virtualiai!

Nes kitaip kol kas nelegalu!

Uždėkite širdutę komentaruose, parodykite bent taip savo palaikymą mamoms, auginančioms ypatingus vaikus. Joms milijoną kartų sunkiau!

Jūsų Eva ir „Tavo vaikas“.