Geriausios švietimo sistemos pasaulyje, ar daug trūksta Lietuvos mokykloms iki jų?

2020 m. vienos geriausių švietimo sistemų pasaulyje yra Suomija ir Pietų Korėja. Jos labai skirtingos, tačiau rodo geriausius rezultatus. Reitingų skaičiavimas remiasi raidos lygiais, įskaitant įstojimą į mokyklą, matematikos, skaitymo ir pradinių bei vidurinių mokslų testų balus, baigiamąjį pažymį, vidurinių mokyklų ir kolegijų baigimą bei suaugusiųjų raštingumo lygį. Apvalaus kvadrato mokyklos direktorė Laura Tekorė, pasakoja, kuo šios sistemos skiriasi ir kaip tam tikrus dalykus galėtume pritaikyti savo šalies ugdymo sistemoje.

Suomija


Suomijoje yra viena pažangiausių ir progresyviausių švietimo sistemų pasaulyje, kuri lenkia JAV skaitymo, gamtos mokslų ir matematikos srityse. Kai kuriems Suomijos švietimo sistema yra svajonė: ankstyvasis ugdymas remiasi mokymus per žaidimą, nemokamas maitinimas mokykloje, o studentams iš ES, Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių ir Šveicarijos universitetai yra nemokami. Dauguma mokytojų taip pat turi magistro laipsnį. Iš tikrųjų reikalaujama, kad magistro laipsnį turėtų visi pagrindinio ugdymo mokytojai.


Jokių standartizuotų testų, jokio streso. Suomijos švietimo sistema nuolatos vertinama kaip geriausia pasaulyje. Ši šalis pirmauja dėl sveiko proto praktikos ir holistinės mokymo aplinkos, kuria siekiama teisingumo dėl kompetencijos.

Suomijoje nėra standartizuotų testų. Vienintelė jų išimtis yra tai, kas vadinama nacionaliniu brandos egzaminu, kuris yra savanoriškas testas studentams, baigiantiems vidurinę mokyklą (prilygstantį Amerikos vidurinei mokyklai). Visi vaikai visoje Suomijoje yra klasifikuojami pagal individualizuotą pagrindą ir nustatoma vertinimo sistema. jų mokytojo.

Suomijos moksleiviams pamokos paprastai prasideda nuo 9:00 ar 9:45. Suomiu nuomone, jei pamokos prasidėtų nuo 8 ryto, jūs turite miegančius, neįkvėptus vaikus ir paauglius, su jais dirbti sunku, jiems patiems sunku.


Tyrimai parodė, kad ankstyvas laikas kenkia moksleivių gerovei, sveikatai ir brendimui. Suomijoje pamokos paprastai baigiasi 14:00 arba 14:45. Moksleiviai turi daug ilgesnes pertraukas. Bendra sistema nėra skirta kaupti ir sutramdyti informaciją, o labiau sukurti holistinio mokymosi aplinką.


Pietų Korėja


Išsilavinimas Pietų Korėjoje yra labai vertinamas, vidurinės mokyklos baigimo procentas yra 100%. Viešoji sistema suskirstoma į šešerius pagrindinės mokyklos metus, trejus metus nuo vidurinės mokyklos ir trejus metus iš akademinės arba profesinės mokyklos. Vidurinėje mokykloje studentai net turi „semestrą be egzaminų“, kuris leidžia studentams kiekvieną dieną leisti pasirinktą kursą, kuris nėra įtrauktas į įprastą mokymo programą. Pietų Korėjos studentai rimtai vertina mokslą: daugelis jų dalyvauja papildomo mokymo ir popamokinėje veikloje.


Pietų Korėja yra viena iš geriausiai pasirengusių EBPO šalių, mokanti skaityti ir stiprūs matematikoje, todėl yra viena iš labiausiai išsilavinusių darbo jėgų pasaulyje. Išsilavinimas tikrai atsiperka - jų ekonomika yra dvylikta ir užima 27 vietą pagal nominalų BVP vienam gyventojui. Šalis liūdnai pagarsėjusi dėl savo švietimo manijos, kuri greičiausiai išaugo iš jos savimonės, kad ji turėjo mažai gamtos išteklių, kad galėtų pradėti industrializaciją. Jos atlygis atsiperka, jis nuolatos patenka į geriausių pasaulyje penketuką už savo mokslo ir matematikos balus, kuriuos įvertino EBPO. Pietų Korėjos išlaidos švietimui yra panašios į EBPO vidurkį - 4,7 procento, todėl kyla klausimas, kodėl jos sistema tokia efektyvi. Tikėtina tai lemia karinė šalies pakraipa. Pietų Korėjos ekonomikos ir švietimo sistemos plėtra po to kai ji buvo sunaikinta Korėjos kare yra nepaprastas žygdarbis.


Per pastaruosius kelerius metus pietų korėjiečiai pasirodė nepriekaištingai įvairiuose pramogų ir verslo sektoriuose, šioje vietoje, švietimo sistema suvaidino lemiamą vaidmenį. Pietų Korėja, surinkusi 101 balą, užėmė trečiąją vietą geriausiose pasaulio švietimo sistemose. Pradėti įgyti pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą Pietų Korėjoje yra privaloma, o jei eitumėte į valstybines mokyklas, tikrai gautumėte nemokamą švietimą.


Mokslas korėjiečiams yra ne pareiga, o privilegija, todėl jie jį labai vertina, gerbia ir trokšta jo siekti. Lankomumas Pietų Korėjoje griežtas, vėluoti irgi nevalia


Kita vertus, Pietų Korėjos visuomenė taip pat daug dėmesio skiria jų vaikų švietimui. Bet kuriam vaikui nesvarbu ar jis priklauso neturtingoms ar pasiturinčioms šeimoms – Korėjos tėvų prioritetas yra suteikti jiems gerą išsilavinimą.


Yra ir kita medalio pusė - kasmetinė Pietų Korėjos egzaminų sesija daugelį mokinių negailestingai iškankina: nemažai jaunuolių, jausdami spaudimą, puola į neviltį, depresiją. Kai kurie jų pakelia prieš save ranką. Daugiau nei pusė linkusių į savižudybę 15–19 metų amžiaus jaunuolių „mokslinius pasiekimus ir stojimą į koledžą“ įvardija kaip vieną iš svarbiausių priežasčių, verčiančių susimąstyti apie savižudybę. Tokius statistinius duomenis paskelbė nacionalinė Korėjos statistikos agentūra.


Niekas iš mokykloje egzaminams besirengiančių jaunuolių negali žiūrėti televizijos, naudotis internetu, mobiliaisiais telefonais ar muzikos grotuvais. Vaikinai privalo dėvėti mėlynos, merginos – raudonos spalvos uniformas, mokyklose nuolat vertinamos moksleivių žinios, mokyklinė veikla, pamokų lankomumas, ypatingi sugebėjimai, dorovė.


Mokytojo profesija Pietų Korėjoje taip pat gerbiama. Pedagogai turi puikias darbo sąlygas ir gauna gana aukštą atlyginimą vidutiniškai 41 tūkst. eurų. Jiems būtina turėti bakalauro laipsnį.


O kaip yra Lietuvoje


Lietuvoje mokymo sistema turi savo programą, mes Apvalaus kvadrato mokykloje jos laikomės, bet tuo pačiu ir neapsiribojame. Nuo pirmos klasės šioje mokykloje mokoma anglų kinų, pasirinktinai ir prancūzų kalbų. Nuo antros klasės prisideda dar dvi: ispanų ir rusų kalbos. Diena mokykloje prasideda nuo sąmoningumui (mindfulness) stiprinti skiriamo laiko, o kasdienio popietinio skaitymo valandėlė padeda formuoti įprotį kiekvieną dieną skirti laiko knygai. „Geri akademiniai rezultatai yra vienas pagrindinių įrankių siekiant įgyvendinti savo svajones, taigi, jie būtini. Kaip gi be jų mūsų vaikai išpildys savo širdžių troškimus ir taps tuo, kuo nori būti užaugę? Tačiau čia labai svarbi pusiausvyra, kad lavindami protą, išsaugotume prigimtinį kiekvieno vaiko kūrybiškumą bei gebėjimą girdėti savo širdį. Šito mes sieksime „Apvalaus kvadrato mokykloje,“ – akcentuoja mokyklos direktorė Laura Tekorė.


Juoda lenta – malonūs sentimentai, turintys būti klasėje dėl „bendro vaizdo“


Tėvams svarbu, kad vaikas ugdymo procese naudotųsi visomis šiuolaikinėmis technologijomis. Juoda lenta – malonūs sentimentai, turintys būti klasėje dėl „bendro vaizdo“, tačiau realiai tėvai supranta, kad vaikui turi būti sudarytos sąlygos išmokti naudotis technologijomis atliekant prasmingas veiklas. Tėvai atkreipia dėmesį ar yra interaktyvi lenta, ar kiekvienam vaikui suteikiamas planšetinis kompiuteris, ar ugdomi programavimo pradmenys ir kaip visa tai integruojama į ugdymo procesą, bei ateities kompetencijų ugdymą. Tėvams ne ką mažiau svarbu, kad vaikai turėtų galimybę išeiti į kiemą pažaisti, sportuoti normalioje sporto salėje. Taigi, didelis kiemas su žaidimų aikštele pradinukams ir patogia pievele pasėdėti ar kamuoliui paspardyti – tikrai svarbus mokyklos infrastruktūros elementas. Suprantama, vienas iš svarbesnių mokyklos pasirinkimo kriterijų yra mokyklos lokacija. Būtent todėl ilgam laikui kuriamės pačiame Vilniaus centre, tarp Operos ir baleto teatro ir Lukiškių aikštės esančioje Šermukšnių gatvėje.


Mokslininkai teigia: mūsų vaikams profesijas gali tekti keisti septynis kartus per gyvenimą


Mokslininkų tyrimai sako, kad būtent dėl didelio gyvenimo tempo ir milžinišku greičiu vykstančių kasdienių pokyčių, mūsų vaikams profesijas gali tekti keisti septynis, gal net dešimt kartų per gyvenimą. Tam reikalinga išugdyti absoliutų emocinį stabilumą ir įprotį bei vidinį poreikį nuolat mokytis. Keturios, tokios skirtingos užsienio kalbos, vaikų joga, gatvės šokiai, šachmatai – visi šie, šalia kitų, taip pat privalomų dalykų, dėstomų mūsų mokykloje, padeda suvokti, pažinti pasaulio globalumą, mąstymo būdų skirtingumą, galimybių išreikšti save gausą. Formuojamas suvokimas, kad pasaulis yra be galo įvairus, vaikų galimybės jame yra beribės ir tik nuo pačių įdėtų pastangų, nuo asmeninių savybių bei asmeninio įdirbio priklauso, koks būsiu/esu šiame spalvingame XXI amžiuje.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis