Mišraus amžiaus vaikų grupės darželyje – psichologės komentaras, kuo tai gali būti naudinga mažiesiems

Svetur mišrios darželių grupės labai mėgstamos ir ten dažniausiai nekyla klausimų, gerai jos ar blogai. Pas mus į tokias grupes dar žiūrima įtariai. Ar verta nerimauti?

Konusltuoja klinikinė psichologė Milda Lukašonokienė


Mišrios grupės, sakyčiau, primena šeimą, kurioje yra daugiau vaikų – juk ir šeimoje jų būna ir vyresnių, ir jaunesnių ir reikia mokytis visiems bendrauti, sutarti. Manau, mišrias grupes lankantieji dažnai būna savarankiškesni, yra sąlygos lavėti jų bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiams, mokosi sutarti su kitokio amžiaus vaikais, padėti, suprasti, atjausti ir t. t.


PASIRUOŠTI MOKYKLAI – NE TIK DAILYRAŠTIS


Dažnai tenka girdėti iš tėvų, kad mišriose grupėse neva nukenčia vyresni vaikai, nes jie, būdami su jaunesniais, tarsi smunka žemyn. Iš tiesų manau, kad mišriose grupėse yra ką veikti ir mažesniems, ir didesniems. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jei daugiau vyresnių, mažesnieji tarsi išlošia: stebi, kaip didieji jau paprastai geba geriau reikšti savo emocijas, o ne parpuola ant grindų, kaip, tarkim, dar gali pasitaikyti dvimečiui, girdi jų žodyną, mato veiklas ir iš to mokosi. Tačiau ir didesnieji mokosi, tik kitokių dalykų – padeda mažesniems, paaiškina, ko šie nesupranta. Taip ugdomi socialiniai gebėjimai, kurie irgi labai svarbūs ruošiantis į mokyklą ir apskritai gyvenime.


Kitas klausimas, ar tie dalykai, kuriuos gauna vaikai lankydami mišrią grupę, visų tėvų vienodai vertinami. Vieniems svarbu, kad jų vaikas mokėtų nepriekaištingai atlikti užduotėles, išmoktų skaičiuoti, skaityti, bet... nemokėdamas tinkamai bendrauti prezidentu nebūsi.


Dar vienas pastebėjimas – į mokyklą vaikas ruošiamas juk iš tiesų ne per paskutinį pusmetį. Jis pradedamas ugdyti daug anksčiau.


Antra vertus, ir tėvams nereikėtų nusikratyti atsakomybės ugdant vaiką, nesuversti visko tik darželiui. Žinoma, tikrai nebūtina po darbų grįžus namo dar atlikti užduotėlių – ugdyti vaiką galima per įvairias veiklas, bendraujant, leidžiant laiką kartu. Svarbu, kad vaikas būtų visapusiškai brandus, o ne tik mokėtų skaičiuoti ir skaityti. Sakyčiau, tas pasiruošimas mokyklai šiek tiek per daug sureikšmintas, tėvai lenktyniauja: mano vaikas jau gali tą, o mano – aną...


Vaikas, lankęs mišrią grupę, nebus prastesnis mokykloje. Greičiausiai jis bus motyvuotas, empatiškas, savarankiškas, savimi pasitikintis, o dėl dailyraščio, tai spės pasivyti kitus, jei tik reikės.


DIDŽIAUSIA ATSAKOMYBĖ – AUKLĖTOJAI


Reikia pripažinti, kad mišri grupė išsiskleis su visais savo privalumais tik tuomet, kai ten dirbs tinkamas, darbui atsidavęs pedagogas. Dirbti tokioje grupėje – iššūkis. Labai svarbu kiekvienam vaikui surasti jam tinkamos veiklos, diferencijuoti užduotis, individualizuoti laimėjimus, skatinti tinkamai bendrauti skirtingo amžiaus vaikus ir pan.


Taigi, grupėje turėtų būti bent dvi auklėtojos, kad darbas vyktų sklandžiai ir kokybiškai. Jei jos šiam darbui netinkamos, mišrios grupės privalumų tiesiog neliks...


VAIKAS STAIGA „SUMAŽĖJO“...


Tenka susidurti su padėtimi, kai lankydamas mišrią grupę vyresnis vaikas „sumažėja“, ima elgtis kaip mažiukas, specialiai švepluoti ir pan. Tuomet kartais kaltinama kaip tik mišri grupė... Tai nėra teisinga, nes darželio aplinka, kad ir kaip ilgai vaikas joje per dieną būtų, vis tiek netaps svarbiausia jo ugdymosi aplinka. Vadinasi, ir sugadinti vaiko iš esmės ji negali.


Šeima – tik ji – yra pagrindas ir pirmiausia čia vaikas ugdomas, čia formuojasi jo pasaulio suvokimas, vystosi jo vertybių stuburas, pirmiausia šeimoje jis mokosi įvairių elgesio modelių ir pan.


Kitas dalykas: visi vaikai nori jaustis svarbūs. Jei jaučiasi svarbus toks, koks yra, jam nekils noro švepluoti, „sumažėti“ ir pan. Iš tikrųjų jis gali pabandyti taip elgtis iš smalsumo, bet jei vaikas jaučiasi svarbus, toks elgesys neturėtų užsifiksuoti ir užsitęsti. Jei „sumažėjimas“ užsitęsia, priežastis – tikrai ne vien tik mišri darželio grupė.


TRŪKUMUS PAVERSKIME PRIVALUMAIS


Vis dėlto jei norime rasti ir trūkumų, prie tokių galime priskirti tai, kad vaikai paprastai užmezga tvirtesnes draugystes su bendraamžiais. Jei grupėje bendraamžių nėra arba jų mažai, tai visko gali būti, kad tvirtų draugysčių gali ir neužmegzti.


Dar neretai manoma, kad pradėjus lankyti mokyklą ne mišrių grupių vaikai adaptuojasi lengviau, nes mokykloje jau turi savo bendraamžių darželio draugų, kurie irgi vienu metu ateina į mokyklą. Bet, kaip sakoma, jei esi pozityvus, kiekvieną trūkumą gali paversti privalumu (šypsosi). Pavyzdžiui, dėl draugysčių – gal kaip tik gerai, jei išmokstama draugauti su įvairaus amžiaus vaikais? O jei vaikas savarankiškas, atjaučiantis, brandus, savimi pasitikintis (toks paprastai būna lankęs mišrią grupę), adaptuotis mokykloje jam ir taip nebus sunku.


Dar kaip minusas įvardijama tai, kad vyresni vaikai gali keiktis, prikalbėti įvairių dalykų, apie kuriuos mažesniesiems žinoti per anksti, ir pan. Šito nereikėtų išsigąsti. Jei trimetis sūnus ar duktė kažko klausia, tarkim, kaip atsiranda vaikai, nes apie tai išgirdo darželyje iš vyresnių, užtenka jam suprantama kalba trumpai paaiškinti, kas ir kaip, nes smulkmenos jam dar tikrai nerūpi. Antra vertus, anksčiau ar vėliau neišvengiamai apie tai reikės kalbėtis, tad gal visai neblogai, po truputį „dozuojantant“ tas jautrias temas, kuriomis kalbėtis ir tėveliams nėra jauku, šnekėtis jau nuo mažumės. Kaip tik tai puiki proga pasikalbėti su vaiku apie tai, kas toleruotina, kas ne, koks elgesys priimtinas, o koks nelabai.


AR VISIEMS TINKA MIŠRIOS GRUPĖS?


Kartais tėvai dvejoja, ar jų nedrąsiam vaikui tiks mišri grupė. Sakyčiau, kad nedrąsiems kaip tik tinka tokios grupės. Tarkim, bendraamžių grupėje drąsesni tuojau susiskirsto grupelėmis, ima kartu žaisti, o tiems, nedrąsiesiems, kaip ir nelieka prie ko prisidėti, nes visi jau susibendravę. Mišrioje grupėje galima pastebėti, kad tokių grupelių būna šiek tiek mažiau: čia, žiūrėk, koks vienas vaikas mašinytę stumdo, čia kitas bokštą dėlioja, trečias ką nors piešia – galima tiesiog prieiti ir pažaisti kartu. Nedrąsesnis vaikas tokioje grupėje turi daugiau galimybių be įtampos atsirinkti, ką jis nori veikti ir su kuo.


Ir vis dėlto jei tėvai dvejoja, ar vesti vaiką į mišrią grupę, patarčiau atsižvelgti į pedagogus, dirbančius toje grupėje. Jei auklėtojos kompetentingos, geba individualizuoti, diferencijuoti veiklą, mišri grupė suteiks daug privalumų

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis