Konsultuoja gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė
Mes kiekvienas esame kitoks, kiekvienas kitaip jaučiame net tuos pačius dalykus ir mūsų būsimi vaikai dar įsčiose yra visiškai skirtingi – jie užsimezga skirtingai ir auga skirtingai.
Vaisius ima judėti labai anksti – antrą savo vystymosi mėnesį, kai atsiskiria galūnės, pradeda vystytis motorika, tuomet jis ir ima plaukioti gimdoje, mama to visiškai nejaučia, nes jo judesiai nesukelia net vaisiaus vandens virpesių. Tiriant ultragarsu galima pastebėti, kad 8–ą savaitę vaisius ima plaukioti, suktis, judina galūnes, retkarčiais virpteli.
Kaip anksti mama pajunta vaisiaus judesius, priklauso nuo jos pačios svorio ir kur yra prisitvirtinusi placenta. Kai prasideda pirmieji judesiai, nuo placentos padėties priklauso, kaip stipriai jie jaučiami. Lieknesnė moteris judesius jaučia stipriau nei apkūnesnė. Jeigu placenta yra priekinėje sienoje, vaisiaus judesiai jaučiami mažiau.
PIRMĄ, ANTRĄ, TREČIĄ KARTĄ
Kai laukiesi pirmą kartą, nežinai, ko laukti, ir tuomet dažniausiai moteris pajaučia vaisiaus judesius šiek tiek vėliau. Tiksliau ne pajaučia, bet atpažįsta vėliau. Antrakartė, kaip jau vieną kartą išbandžiusi tą kelią, dažniau atpažįsta tuos pačius judesius anksčiau nei pirmakartė. Trečiakartė vaisiaus judesius vėl atpažįsta šiek tiek vėliau, mat į viską reaguoja daug ramiau, ji jau viską žino. Bet yra moterų, kurios pajaučia ir atpažįsta pirmojo vaisiaus judesius labai anksti. Anksčiausiai juos atpažįsta antrakartės, o vėliausiai trečiakartės ir t. t. Jeigu tarpai tarp nėštumų nedideli, tai besilaukdama trečiąkart ir kitus nėštumus vaisiaus judesius pajunta vėliau, mat tiesiog mažiau įsiklauso. Jai tarsi nebelieka to pirmakartės smalsumo ir laukimo: „Oi, o kaip šiandien, ar jau sujudės?“ Trečią kartą besilaukiančiosios vaisiaus judesių tikrai nesupainios su žarnyno veikla, nes pirmieji vaisiaus judesiai iš tiesų panašūs, bet yra truputėlį kitoje vietoje ir kitokie.
NUO CHAOSO PRIE DARNOS
Vaisiui augant jo judesiai keičiasi – iš pradžių jis daugiausia rąžosi ir judesiai būna chaotiški, vėliau, vystantis nervų sistemai, jie tampa darnesni. Kuo jis didesnis, tuo judesiai darnesni, net rąžosi lyg sąmoningiau, vaisius pradeda nuo viršutinės kūno dalies ir baigia apatine. Antro trimestro pabaigoje vaisius pradeda žagsėti, mama gali pajusti reguliarius judesius, tiesiog tokius: „Ik, ik, ik.“ Kai kurie žagsi labai daug, o kai kurie – labai mažai. Tai nieko nerodo – nei sveikatos, nei kokie jie bus gimę, tiesiog tokie spontaniniai judesiai, einantys iš diafragmos. Kokia to priežastis, sunku pasakyti, tai tiesiog savita, viena iš daugelio motorikos treniruočių. Kai kurios mamos klaidingai mano, kad tai jos ko nors užvalgė ir dėl to vaisius žagsi, iš tiesų mamos mityba nieko nelemia.
DRUGELIS, BURBULIUKAS, ŽUVYTĖ
Moterys skirtingai apibūdina pirmuosius vaisiaus judesius. Aš pati juos palyginčiau su drugelio plazdėjimu, kai jis skrenda ir vos vos jus paliečia sparneliu. Kitos lygina su oro burbulais vandenyje, kai jie sprogsta, tokie lengvi „pliumt, pliumt“, dar kitos – tarsi plaukdama žuvelė užkabina uodegėle. Iš visų palyginimų galima suprasti, kad mamos nejaučia pačių vaisiaus judesių, jos jaučia, kaip virpa vaisiaus vandenys. Įsivaizduokite, kiek vaisius turi maskatuotis, kad sujudintų vandenis. Įrodyta, kad mama jaučia maždaug pusę judesių, o tam, kad ji pajaustų, vaisius turi judėti visu kūnu bent kelias sekundes arba judinti galūnes ne mažiau kaip 7 sek.
PLAUKIA, EINA, ŠOKINĖJA
Kai vaisius juda darniai, jo judesiai tampa įvairesni, jis gali suktis aplink savo ašį, po truputį gali įsiremti ir poziciją išlaikyti, pavyzdžiui, ištiesti koją ir ją taip ilgiau laikyti. Įdomu, kad vaisius gali atlikti tokius judesius – ėjimas, plaukimas, šuoliavimas aukštyn žemyn, t. y. moka pašokti ir nusileisti abiem kojomis. Viso to gimęs jis dar ilgai nemokės. Kai kurie jo judesiai darosi tikslingi ir koordinuoti – jis kiša pirštą į burną, palaižo virkštelę, paėmęs ją palaiko, to taip pat atkeliavęs į šį pasaulį ilgai dar mokysis.
KAIP VYSTOSI VAISIAUS JUDESIAI
Žagsi
Mama vaisiaus judesius pradeda jausti 16–19 savaitę, jie būna silpni ir mama jaučia tik nedidelę dalį. Nuo 20–23 savaitės kai kurie pilvinukai jau pradeda žagsėti, ima judėti stipriau, ypač dieną. Tuo metu labai tiksliai skaičiuoti vaisiaus judesių dar nereikia.
Nardo
Nuo 24–28 savaitės, kai vaisiaus vandenų prisikaupia apie 750 ml, jau galima atskirti, kaip skiriasi vaisiaus charakteris ir jo judesių gama, tuomet kiekvienas vaisius juda skirtingai.
Miega ir jaudinasi kartu
Nuo 29–os savaitės vaisius gyvena mamos ritmu, kartu su ja keliasi, pradeda judėti, „pasisveikina“, labiau juda po pusryčių, jei jie gausūs angliavandenių. Jei mama labai jaudinasi prieš egzaminą ar pokalbį, ir vaisius pradeda reaguoti, adrenalinas veikia jo judesius. Judesiai labiau tikslingi ir koncentruoti, kai jau pradeda judėti, taip ir duodasi „serijomis“, toks judėjimas pasiekia piką apie 32 savaitę. Dabar jau visas pilvas tarsi „vaikšto“.
Sukasi nuo šono ant šono
Po 35–os savaitės vaisius jau leidžia galvytę žemyn, judesiai tampa kitokie, ypač jei įsistato į taisyklingą padėtį – galva žemyn, nugara – į priekį, todėl visi jo judesiai sukoncentruoti į motinos nugarą. Jei placenta priekinėje sienoje, vaisiaus judesiai mažiau jaučiami, santykinai sumažėja vaisiaus vandenų, todėl jis nebegali taip laisvai nardyti kaip anksčiau, tiesiog sukasi nuo šono ant šono, jo galva spaudžia šlapimo pūslę ir motina tai gerai jaučia. Atsiranda savitų jutimų strėnose, nes pilvas įsitempia į priekį, kol galva dar neįsistačiusi, kvėpuoti darosi sunku, o vaisiaus judesiai gali tapti net skausmingi, nes jis remiasi į mamos šonus, mat daugiau rąžosi, kitaip juda. Kai vaisius įsiremia po mamos šonkauliais, patartina ramiai pagulėti ir paglostyti pilvą.
Rąžosi
Apie 36–ą savaitę, kai galva jau nusileidžia ties sąvarža, dar neįsistato, paprastai skausmingų judesių jau nebebūna, vaisius tik rąžosi. Jeigu mamos pilvo raumenys neišsitampę, stipresni, pavyzdžiui, pirmakartėms, tuo lengviau suvaldyti vaisiaus judesius. Kai gimdymas jau ne pirmas, raumenys ne taip riboja, vaisius tarsi ritinėjasi laisvai po visą pilvą. Vaisiaus vandenų kiekis taip pat turi didelę įtaką tam, kaip vaikas judės, kuo daugiau vandenų, tuo daugiau judės.
KAIP SKAIČIUOTI
Būtina kiekvieną dieną iki pat gimdymo fiksuoti, kad vaisius judėjo rytą, per pietus ir vakare. Atidesnės mamos turėtų suskaičiuoti, kad vaisius judėjo bent 10 kartų per valandą. Labai patartina su vaiku bendrauti, rasti laiko tik jam, taip jūs ne tik judesius suskaičiuosite, bet skirsite dėmesio. Jeigu nerandate laiko bent tris kartus per dieną paskaičiuoti vaisiaus judesių, kažkas negerai – arba jums, arba šeimoje dedasi blogi dalykai, arba nemokate susidėlioti prioritetų ir pirmenybę skiriate kitiems dalykams, nei turėtumėte. Nuo to, kiek dėmesio skirsite savo vaikui pilvelyje, priklausys labai daug dalykų ateityje.
KUO STIPRIAU, TUO GERIAU
Jeigu dėl kokių nors priežasčių vaisiaus būklė pablogėjo, tai gali parodyti jo judesiai. Vyrauja begalė mitų apie vaisiaus judesius, pavyzdžiui, jei jis labai stipriai ir daug juda, neva bus hiperaktyvus. Nieko panašaus, kaip vaisius juda, niekaip neapibūdina to, koks jis bus gimęs. Sveikas vaisius taip ir turi judėti – labai aktyviai ir daug. Per stiprių vaisiaus judesių nebūna, tegul tik jis ten duodasi.
Jeigu mamai atrodo, kad vaikas pradėjo silpniau judėti, tai gali būti vienas iš priešlaikio gimdymo požymių. Iš karto lėkti į ligoninę gal ir nereikėtų, bet atlikite tokį testą. Tarkime, ryte nejaučiate vaisiaus judesių, atsikelkite, pasivaikščiokite nors po namus, išgerkite stiklinę sulčių, suvalgykite saldesnių vaisių, košės. Nuvalykite namuose dulkes, saikingai pasimankštinkite ir įsiklausykite, kas vyksta jūsų pilve. Vaikelis turėtų sureaguoti, jei ne – skubėkite pas gydytoją.
Nėščiosios pastebi, kad kai jos išalksta, ir vaikelis pilve pradeda maltis, tarsi nekantraudamas. Vaisiaus judesius geriausia skaičiuoti ramiai prigulus. Kai moteris šeštą mėnesį nėščia sako, kad visą dieną beveik nejuto vaisiaus judesių, nes buvo labai užsiėmusi darbe, nėra gerai. Mama, tu sustok ir įsiklausyk, tada ir išgirsi, ir pajusi.
