1. Blogai miega

„7 mėnesių dukrytė beveik nemiega naktį, keliasi kas pusvalandį. Jei išmiega valandą, visiems šventė. Bet jos miegas labai neramus: blaškosi, spardosi, regis, net aimanuoja. Kai buvo 1 mėnuo, keldavosi tik 2–3 kartus per naktį, bet kuo toliau, tuo blogiau. Esu davusi ir raminamosios arbatos, ir mikstūrų, bandėme ir žvakutes, tačiau visos priemonės nepadeda.“

Tai dažniausias mamų nerimas. Vaikučių yra įvairių, skirtingi jų charakteriai, tad ir nemigos priežasčių gali būti daug ir įvairių. Jei vaikas gerai miega nuo gimimo ir toliau vienodai gerai miega arba jei nemiega nuo gimimo ir toliau taip prastai miega kūdikystėje ir pirmaisiais gyvenimo metais – dažniausiai toks jo miegojimo stilius yra įgimtas ir nieko labai nepakeis (nebent mamą nuramins) nei migdančios arbatėlės, nei mikstūros, nei valerijono vonelės. Rimtesni vaistai tokiu atveju ne tik nereikalingi, bet gali sukelti atvirkštinį efektą – vaikas dar blogiau miegos.

Reikia apsišarvuoti kantrybe ir nebijoti paprašyti pagalbos, nes naktimis nemiegančio vaiko mamai būtina pailsėti, pamiegoti dieną arba turėti su kuo pasikeisti naktį. Dažnai būna, kad vaikas kaip kėlėsi tris keturis kartus per naktį, taip ir tebesikelia, tačiau pervargusiai mamai, kuriai, kaip dažna sako, jau ir „stogas važiuoja“ gali atrodyti, kad jis išvis liovėsi miegojęs. Pervargusi mama negali adekvačiai vertinti vaiko būsenos, atliepti jo poreikių, neretai pyksta ant vaiko, o kartais ir smarkiai papurto. Tai labai pavojinga.

Reikia žinoti, kad ir vaikų, ir suaugusiųjų miegas nėra lygus, vienodas. Išskiriamos dvi miego fazės – greitasis miegas, kurio metu pasąmonėje atsispindi dienos įvykiai, įspūdžiai, ir ramus miegas, kai atsipalaiduoja ir kūnas, ir smegenys. Tačiau jei paauglių ir suaugusiųjų greitojo miego fazė trunka tik ketvirtį viso miego laiko, tai naujagimių ir kūdikių greitojo miego fazė yra gerokai ilgesnė, užima daugiau nei pusę, o neišnešiotų kūdikių – net iki 80 proc. viso miego laiko. Be to, naujagimių miegas prasideda ne nuo ramaus, o nuo greitojo miego fazės, todėl mažiukai varto akeles, lyg mirksi, gali net miegoti pusiau atmerktomis akimis, vartosi, spardosi, nubunda. O kartais verkia, aimanuoja, bet nenubunda. Ypač jautrus momentas – kai baigiasi viena ir prasideda kita miego fazė: kūdikis gali ne tik nubusti, bet ir surėkti, verkti. Toks naktinis riksmas ir aimanos dažniausiai nėra nei sveikatos, nei psichikos sutrikimas.

Jei vaikas dažniausiai miega gerai, bet štai naktį staiga nubudo, verkia, yra neramus, gali būti, kad jam kažką skauda. Gal ausytę (skausmas labai stiprus), gal dygsta dantukai (dieną dėmesį nuo skausmo nuvilioja žaidimai, o naktį skausmas suintensyvėja), gal pašutęs užpakaliukas (pasišlapinus labai skauda, iššutusią odelę šlapimas graužia, degina), gali būti, kad prasideda virusinė liga. Reikia išsiaiškinti priežastį. Jei vaikas pradėjo blogai miegoti ir nėra jokių jums aiškių objektyvių priežasčių, kreipkitės į vaikų gydytoją.

Jei vaikas dieną žvalus, nekarščiuoja, valgo gerai, yra aktyvus, greičiausiai dėl prasto miego kalta greitoji miego fazė ar įgimtas miego stilius.

Mamos kartais nerimauja, kad miegodamas vaikas lyg knarkia, stena, leidžia kitokius garsus. Tai nieko baisaus. Miego metu raumenys atsipalaiduoja, tad kvėpuojant pavyksta išgauti visokių garsų.

Kaip elgtis su nemiegančiu? Kiekvienu atveju individualiai. Jei vaikas įpratęs miegoti lovytėje, išmokęs užmigti pats ir staiga naktį nubudęs pradeda verkti, nes dienos įspūdžiai neleidžia miegoti, nebūtina jo imti iš lovelės, migdyti ant rankų. Gulintį lovytėje galima paglostyti, nuraminti sakant: „Mama šalia, viskas gerai.“ Jei kaskart sukniurkusį kūdikį imsite ant rankų, nešiosite, jis nurims labai greitai, bet taip ir neišmoks nusiraminti pats. Leiskite jam patirti, kad jis tai gali.

2. Daug miega, neatsibunda valgyti

„Mūsų mažiukas gimė trimis savaitėmis anksčiau ir nuo pat gimimo jis labai ramus, daug miega, beveik neverkia. Net valgyti neprašo, turiu jį žadinti. Vos nuprausiu užpakaliuką, pakeičiu sauskelnes, aprengiu – jau ir snaudžia... Ir krūtį jam sunku įkišti, pažinda labai trumpai ir vėl snaudžia. Net padukus kutenu, bet tik susiraukia nepatenkintas ir toliau miega.“

Visada geriau, kai vaikas yra aktyvus, o ne vangus, apsnūdęs. Todėl labai svarbu išsiaiškinti, kodėl tiek miega. Pirma, ko tokiu atveju klausiame, tai ar vaikutis toks nuo pat gimimo, ar toks nebuvo, o vangus tapo netikėtai, dėl kažkokių priežasčių.

Vangumas atsiranda, kai yra slopinama centrinė nervų sistema. Tai gana dažna neišnešiotiems naujagimiams pirmaisiais gyvenimo mėnesiais – jie daug miega, reikia žadinti, kad pavalgytų, žinda labai lėtai, neiščiulpia krūties, neauga ar prastai auga kūno svoris. Centrinės nervų sistemos slopinimo požymių pasitaiko ir išnešiotiems naujagimiams, ypač jei buvo komplikacijų nėštumo, gimdymo metu.

Kūdikis atrodo vangus, jei jo žemas raumenų tonusas, vaikutis tada būna suglebęs, nedaug spardosi, mažai mojuoja rankytėmis, vėluoja jo raida, pavyzdžiui, nenulaiko galvytės, neišlaiko rankytėse žaisliukų, nesėdi, pastatytas nesiremia kojytėmis. Vangumas gali būti ir sunkių raumenų, kaulų, sąnarių ligų, ir paprasčiausių vaikiškų ligų, pavyzdžiui, rachito, mitybos nepakankamumo, mažakraujystės, požymis.

Bet kokiu atveju, jei kūdikis atrodo vangus, būtina kreiptis į vaikų ligų gydytoją ar neurologą. Kartais prireikia sudėtingesnių tyrimų, kuriuos atlikus paaiškėja, ar per nėštumą nebuvo sutrikusi kūdikio smegenų veikla, ar gimdant vaikučiui nepritrūko deguonies. Jeigu kūdikis apatiškas (nesidžiaugia, išvydęs mamą, kitus artimuosius), gali sirgti ir įvairiomis įgimtomis medžiagų apykaitos ligomis, kurios šeimoje yra perduodamos iš kartos į kartą.

Jei kūdikiui viskas buvo gerai ir jis staiga tapo vangus, tai dažniausiai yra prasidedančios bakterijų ar virusų sukeltos ligos požymis. Mieguistumą sukelia pakilusi temperatūra, tad pirmiausia ją ir pamatuokite. Bet kokiu atveju, jei mažiukas suglebęs, atsisako krūties ar blogai žinda, geriau nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

3. Nuolat zirzia

„Sūnui 5 mėnesiai. Jau kokias dvi savaites, gal net ilgiau, jis beveik visą laiką, kai nemiega, zirzia, keistai inkščia, cypsi. Tos kelios valandos, kai miega pietų, man tikra palaima. Nubudęs kurį laiką būna smagus, o paskui tiesiog pradeda zirzti, jei nekreipiu dėmesio – verkti. Imu ant rankų, kurį laiką padeda, bet netrukus ir vėl pradeda zirzti ir verkšlenti. Nepadeda nei sūpavimas sūpynėlėse, nei niekas kitas. Nebežinau, ką daryti, kartais atrodo, kad tas zirzimas išves mane iš proto.“

Neramumas gali būti vienas rachito požymių, tačiau tokiu atveju mažylis bus ne tik neramus, pastebėsite ir kitus požymius, pavyzdžiui, kad trina galvytę į pagalvę, prakaituoja delniukai. Rachitas ar ne, turi įvertinti gydytojas.

Taip pat labai tikėtina, kad zirziukui kalasi dantukai. Tačiau jei nėra (gydytojas taip pat neranda) jokios objektyvios priežasties, jei vaikutis sveikas, žvalus, reaguoja kalbinamas į žaislus, tai zirzimas, cypsėjimas, inkštimas greičiausiai nereiškia nieko bloga. Tai tiesiog neramus kūdikis ir nieko nepadarysi. Svarbu nepalikti jo zyziančio, užimti, nuolat pasiūlyti naujos veiklos, sudominti nauju žaisliuku, dainelėmis, švelnia muzikėle. Jei nenuobodžiaus – mažiau zys.

Ar reikalingi zirziukui tyrimai, sprendžia vaikučio gydytojas. Būna, kad neramumas, irzlumas yra ligos simptomas, bet tai gana reti atvejai ir tam yra rimtų priežasčių, pavyzdžiui, komplikacijos nėštumo ir periodo po gimdymo metu, persirgtos infekcinės ligos, nervų sistemos pažeidimai ir pan. Tokiu atveju reikia specialių tyrimų (pavyzdžiui, galvytės echoskopijos ir kt.), juos skiria gydytojas, taip pat neurologo konsultacijos.

4. Labai žagsi

„Mano mažytė pradėjo dažnai žagsėti ir žagsi labai baisiai, atrodo, kad jai skauda, nes pradeda verkti. Kodėl atsiranda toks žagsulys? Gal mano vaikui kas nors negerai, nes pastebėjau, kad vos nubudus iš miego, dar gulėdama lovytėje, nei iš šio, nei iš to pradeda žagsėti, paskui lyg žiaukčioti... Kas jai negerai?“

Žagsėjimas – tai nevalingas, trumpas ir staigus įkvėpimas, susitraukus diafragmos raumeniui ir susiaurėjus balso stygų plyšiui, per kurį įeinantis oras ir sukelia žagsulį. Dažniausiai tai nutinka, kai suerzinami išsišakoję diafragmos nervai (nervo klajoklio šakos), sumažėjus kūno temperatūrai (sušalus ar prisivalgius per šalto maisto), stipriai susijaudinus, po juoko priepuolio, per greitai ryjant maistą ar skystį (prisirijus oro) ir pan. Kūdikiams žagsulį labai dažnai sukelia atsirūgimas pavalgius, atpiltas maistelis, pilvo pūtimas. Maitindamos darykite pertraukėles, kad skrandukas per staigiai neprisipildytų, pienukas ar mišinukas pasiskirstytų tolygiai – taip diafragma bus mažiau dirginama.

Žagsulys nekenkia vaikui, tačiau nėra malonus, gali išgąsdinti, o ilgiau užsitęsęs – išvarginti. Jeigu žagsulys nepertraukiamas, dėl jo tampa sunku kvėpuoti, tęsiasi ilgesnį laiką, reikėtų kreiptis į gydytoją. Vyresniems vaikams pasitaiko tokių nervų sistemos sutrikimų, kurie sukelia dažną žagsulį, tokiu atveju taip pat reikalinga neurologo konsultacija dėl galimo klajokio nervo pažeidimo.

Kaip padėti? Duokite atsigerti vandenuko ar kito gėrimo mažais gurkšneliais, žindančiam kūdikiui leiskite pažįsti krūtį (žagsulį sustabdyti padeda ryklės dirginimas), pamasažuokite panosę – pabandykite sukelti čiaudulį.

5. Springsta nubudęs

„Emiliui 3 dienos. Pavalgiusį panešiojame, jis atsirūgsta. Paskui miega 2–3 val., bet busdamas pradeda kažką burnoje daryti ir tarsi springti, žiaukčioti. Paimu ant rankų (vertikaliai), pradeda lyg ryti, gaudyti orą, akys išsigandusios. Kas gali būti?“

Dažniausia tokio springimo, žiaukčiojimo priežastis – kad kūdikis atpila pienuko. Taip gali nutikti ir praėjus trims valandoms po maitinimo. Ypač kai nubudęs kūdikis pradeda aktyviai judėti – tai paskatina atpylimą. Kai kūdikėliai atpila gulėdami, gali pradėti žiaukčioti, springti – juk iš skranduko grįžusio pienelio išspjauti jie dar nemoka. Po maitinimo vaikutį reikia panešioti stačią, o lovelėje ar vežimėlyje guldyti ant šonelio ir maždaug trisdešimties laipsnių kampu pakeltu galvūgaliu – taip sumažinama rizika, kad atpylęs užsprings. Kūdikis gali atpylinėti iki pusės metų, tai vadinama fiziologiniu refliuksu. Pradėjus valgyti tirštą maistą, ši problemėlė paprastai susitvarko.

Neišnešioti naujagimiai ne visada moka suderinti rijimą ir kvėpavimą, todėl dažnai springsta dar maitinimo metu – ryja ryja, pamiršta kvėpuoti, kartais net mėlynuoja. Tokius mažylius reikėtų maitinti su dažnomis pertraukėlėmis, duoti vaikučiui pailsėti.

Dažna atpylimo priežastis ta, kad, godžiai žįsdami ar gerdami mišinuką, kūdikiai prisiryja daug oro, skrandukas prisipildo ne tik pienuko, bet ir, vaizdžiai tariant, oro burbulų. Gali padėti vaistukai nuo pilvo pūtimo – sumažina oro burbuliukų ne tik žarnytėse, bet ir skranduke. Sumažėjus pūtimui, sumažėja ir atpylimų.