„Rengdami mokymus tėvams apie sąmoningumo skaitmeninėje erdvėje ugdymą labai dažnai girdime, kad dėl technologijų kyla konfliktų. Svarbu nusiteikti / suprasti, kad išeitį rasti galima ir nesipykstant. Pradėkime nuo domėjimosi vaikų veikla internete ir visos šeimos susitarimo dėl išmaniųjų įrenginių naudojimo. Tai leis suaugusiems labiau suprasti vaikus – ką jie veikia, kuo domisi internete ir kodėl, o kartu augins pasitikėjimą ir paliks mažiau situacijų pyktis dėl ekranų“, – kalba Skaitmeninės etikos centro vadovė Rasa Jauniškienė.
Jos pastebėjimu, vaikai yra tėvų atsakomybė, tad pastarieji turi kontroliuoti atžalų gyvenimą skaitmeniniame pasaulyje, svarbu pasirinkti tinkamą formą, nevedančią barnių link. Juo labiau, kad vaikai iš esmės palankiai vertina tėvų kontrolę – Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 1 tūkst. paauglių, parodė, kad taip mano 65 proc. 11-16 metų jaunuolių.
Kaip gyventi ir išgyventi tarp ekranų, ką daryti, kad technologijos teiktų naudą ir malonumą, o netaptų tarpusavio nesutarimų ar neigiamų padarinių savijautai bei socialiniam gyvenimui priežastimi, bus kalbama akcijos „Skaitmeninė savaitė 2021“ renginiuose, vyksiančiuose kovo 22-28 d.
„Technologijos yra nuolatinis mūsų palydovas, išmanieji įrenginiai – šalia dirbant, mokantis, leidžiant laisvalaikį. Jie sukurti padėti žmogui, tad turime nuolat domėtis naujovėmis ir nepamiršti, kad tik būdami ir žingeidūs, ir sąmoningi, gausime maksimalią naudą ir išvengsime nesusipratimų, galinčių slypėti skaitmeninėje erdvėje. Norėdami atkreipti dėmesį į tobulėjimo svarbą „Skaitmeninės savaitės 2021“ veiklas dedikavome mokymuisi visą gyvenimą“, – sako asociacijos „Langas į ateitį“ akcijos „Skaitmeninė savaitė 2021“ veiklų vadovė Ginta Liberytė.
Klausimas „ką veiki?“ nėra domėjimasis
Ekspertai nuolat kalba apie tai, kad tėvai turėtų domėtis vaiko gyvenimu skaitmeniniame pasaulyje ir pasistengti suprasti, ką jis ten veikia. R. Jauniškienė sako, kad domėjimasis nėra tiesiog klausimas, ką veiki, jį reikia suprasti truputį plačiau.
„Tarkime, tėvų taip paklaustas vaikas atsako, kad naršo „TikTok“. Atsakymas nesuteikia daug informacijos – kokius vaizdus žiūri, ar jie jam patinka, ką įdomaus ten randa. Juk jei paauglys kelias valandas praleidžia internete, tai užima didelę jo laiko dalį ir pokalbiui apie tai skirti porą minučių yra neadekvatu. Apie mokyklą tėvai su vaikais jau įpratę pasikalbėti, o dėmesio skaitmeninei erdvei dar mažoka“, – sako pašnekovė.
Tėvams ji pataria ne tik daugiau kalbėtis su vaikais apie jų veiklas internete, internetinius draugus, su kuriais jie daugiausiai bendrauja, bet kartais ir pabūti šalia, kai jie, tarkime, žaidžia kompiuterinius žaidimus. Taip ateis supratimas, kaip tas žaidimas vyksta, ką daro jo veikėjas, koks žaidimo tikslas, ką veikėjas turi atlikti. Tada būtų išvengiama tokių dažnų konfliktinių situacijų, kai, pvz., pakvietus vaiką pietauti jis atsako, kad negali – nes galbūt taip ir yra: jis tikrai turi pabaigti tam tikrą žaidimo etapą, jei nori laimėti ar išsaugoti sukauptus taškus.
„Toks domėjimasis mažina konfliktų skaičių ir veda link didesnio tarpusavio pasitikėjimo. Vaikas noriau pasipasakos ne tik apie tai, kad nugalėjo „priešą“ ar pakilo į aukštesnį lygį žaidime, bet ir jei nutiks bėda. Internete gali nutikti visko, todėl geriau sukurti tokį santykį, kad vaikas ateitų pas tėvus ir pasipasakotų“, – tikina ekspertė.
Tėvams domėtis savo vaikų veiklomis internete pataria ir kiti tėvai. Skaitmeninės etikos centro vadovė sako, kad po mokymų dalyviai užpildo apklausą, kur pateikia savo rekomendacijas kitiems tėvams. Dažniausios jų – nuoširdžiai domėtis, ką vaikai veikia internete ir išmaniuosiuose telefonuose, daugiau bendrauti su vaikais, pelnyti jų pasitikėjimą, patiems domėti technologijų naujovėmis. Ir pirmiausia – patikrinti, ar yra ir kaip veikia turinio filtravimo programėlės vaikų įrenginiuose.
Šeimos susitarimai – vaistas nuo konfliktų
Efektyviu būdu išvengti konfliktų su vaikais dėl technologijų naudojimo R. Jauniškienė vadina šeimos susitarimus. Svarbiausia, kad jie būtų užrašyti ir visų šeimos narių pasirašyti, nes vien tik žodiniai susitarimai dažnai neveikia, jaunoji karta retai jaučiasi jiems įsipareigojusi.
„Drauge su Paramos vaikams centro psichologais esame parengę šeimos susitarimo šabloną, kurį galima rasti mūsų centro interneto svetainėje. Jame yra surašyti pavyzdiniai klausimai, kuriuos šeimos nariai galėtų aptarti prieš pasirašydami susitarimą: ką jie mėgsta internete veikti kaip šeima, ko kiekvienas norėtų iš kito ir pan. Klausimų gali būti ir kitokių, būdingų konkrečiai šeimai.
Atsakius į juos, ant lapo turėtų būti surašomi punktai, dėl kurių visa šeima susitaria, pavyzdžiui, kad po devintos valandos vakaro nebesinaudos išmaniaisiais telefonais, kad naktį telefonai bus ne miegamuosiuose, o svetainėje, visi į telefonus susiinstaliuos laiko ribojimo programėles ir t. t. Vėliau visi susitarimą pasirašo, pasideda matomoje vietoje ir, be abejo, stengiasi taisyklių laikytis“, – šypsosi pašnekovė.
Jos teigimu, svarbiausia, kad tariantis dalyvautų visi šeimos nariai ir visi būtų lygiaverčiai. Paauglius dažnai būna sudėtinga įkalbinti daryti kokius nors susitarimus, tad galima jiems pasiūlyti pravesti tokią šeimos diskusiją. Paprastai, gavę svarbų vaidmenį, paaugliai labiau įsitraukia.
Šeimos susitarime taip pat turėtų būti numatytos pasekmės nesilaikantiems taisyklių. Toks susitarimas turėtų galioti tam tikrą laiką, nes keičiasi aplinkybės ir poreikiai, tad taisykles verta reguliariai peržiūrėti.
„Tokie susitarimai pirmiausia leidžia visiems šeimos nariams geriau pažinti vieniems kitus, pamatyti, kaip mes leidžiame laiką internete ir sutarti, kokiomis sąlygomis tęsime internetines veiklas. Be to, lūkesčius gali išsakyti visi – ne tik tėvai vaikams, bet ir vaikai tėvams – gal jie irgi nori, kad tėvai mažiau žiūrėtų į ekranus. Ar viskas vyks taip, kaip parašyta? Dažniausiai – ne, visi esame žmonės, taisyklės kartais pažeidžiamos ir ne tik iš piktos valios. Bet tai jau bus pirmas žingsnis į efektyvesnį bendravimą, savo ir kitų šeimos narių laiko leidimo technologijose stebėjimą ir sąmoningumą“, – aiškina R. Jauniškienė.
