Konsultuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė
Vasarą, kai vaikai daugiau laiko praleidžia namuose ar lauke, sumažėja tarpusavio kontaktų bei kontaktų uždarose erdvėse, kvėpavimo takų infekcijų tikrai sumažėja.
Bet atsiranda kitų iššūkių ir pavojų. Pavyzdžiui, valgant įvairių vaisių ir daržovių, užaugintų daržuose bei įsigytų turguje, ir tinkamai jų nenuplovus, yra tikimybė užsikrėsti tam tikromis infekcinėmis ligomis. Taip pat, kaip ir nepaisant tinkamų maisto produktų laikymo sąlygų – esant karštai vasarai tai labai svarbu, ypač iškeliavus į iškylas, būnant soduose, jeigu nėra šaldytuvo, ir pan.
Tad, gydytojos teigimu, bene dažniausias infekcinis susirgimas vasarą – bakterinės žarnyno infekcijos. „Medikams jos, vienokios ar kitokios, ištisus metus „užtikrina“ pilną darbo krūvį“, – sako I. Ivaškevičienė.
Anot jos, dar viena dažna problema vasarą – adenovirusinė infekcija. Tai toks rotaviruso „pusbrolis“ – abiejų infekcijų simptomatika labai panaši. Tačiau šiai infekcinei ligai būdinga tai, kad jos sezoniškumas yra vasarą – atšilus orams, pradeda daugėti vaikų, kuriems ji diagnozuojama.
Adenovirusinė infekcija – tai liga, kuriai būdingi viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymiai, konjunktyvitas, tonzilitas, faringitas. Infekcija plinta oro lašeliniu, fekaliniu-oraliniu būdu, taip pat galima užsikrėsti per akių junginę. Dažniausiai liga pasireiškia ūmine viršutinių kvėpavimo takų infekcija: būna kosulys, sloga, gerklės skausmas, apžiūrint matyti tonzilito požymių su tonzilių apnašais ar be jų, padidėję periferiniai limfmazgiai. Vaikas gali karščiuoti. Kaip ir esant kitoms virusinėms respiracinėms infekcijoms, taikomas simptominis gydymas.
„Dar viena vasaros infekcinė liga – enterovirusinė infekcija. Aš ją mėgstu vadinti chameleonu, nes jai būdingos labai skirtingos klinikinės išraiškos, – sako infektologė. – Gali būti, kad susirgę vaikai karščiuoja ir juos beria. Gali būti, kad liga pasireiškia viduriavimu – kaip žarnyno infekcija. Ir dar viena – sudėtingiausia – klinikinė išraiška yra centrinės nervų sistemos uždegimas arba meningitas.“
Enterovirusai – tai grupė virusų, galinčių sukelti daugybę infekcinių ligų, ypač kūdikiams ir vaikams. Dažniausiai šie virusai plinta fekaliniu-oraliniu būdu, tačiau galimas virusų plitimas ir oro lašeliais per kvėpavimo takus. Didžiausią riziką susirgti šia infekcija turinti visuomenės dalis – vaikai iki 5 metų, nes neturi pakankamo imuninio atsako į infekcijas, neturi ir higienos įgūdžių.
Norint išvengti enterovirusinės infekcijos, rekomenduojama laikytis asmeninės higienos, vengti artimo sąlyčio su sergančiais asmenimis, dažnai valyti ir dezinfekuoti galimai užterštus paviršius.
Dar viena vasarinė problema, pasak I. Ivaškevičienės, – erkių platinamos ligos. „Šiemet erkės labai aktyvios, jų labai daug ir jau yra tekę konsultuoti ne vieną pacientą po erkės įkandimo, – sako gydytoja. – Tad atostogaujant, ypač su vaikais, reikėtų vengti vietų, kur gali būti erkių, o jei erkė vis dėlto įsisiurbė, reikėtų atidžiai stebėti vaiko būklę.“
Infektologė pabrėžia, kad gausybė infekcinių ligų, tokių kaip, pavyzdžiui, meningokokinė infekcija, vasarą niekur nedingsta. Šiltaisiais mėnesiais jomis sergama mažiau, tačiau Vaikų ligoninės statistika rodo, kad susirgimų jomis būna ištisus metus. To reikėtų nepamiršti ir būti budriems.
Ko griebtis?
Jei vaikas pradeda vemti ir viduriuoti, I. Ivaškevičienės teigimu, tol, kol sugebate užtikrinti skysčių patekimą į vaiko organizmą, situaciją daugiau ar mažiau kontroliuojate. Svarbiausia stebėti, kas vyksta su temperatūra, ir jei vaikas karščiuoja, duoti vaistų nuo temperatūros. Ir stebėti, kad vaikas pakankamai gertų.
„Sakysite – vaikas vemia, tai kaip jis gers? Bet jis gi nevemia be perstojo, – sako gydytoja. – Tai reikėtų girdyti jį mažais gurkšneliais, po vieną–du gurkšnius kas kelias minutes. Tiesiog dirbti ir girdyti jį, stengtis tą daryti. Ir jokiu būdu neskatinti išgerti visos stiklinės vienu metu, ką labai dažnai tėvai padaro: „Na, čia neskanu, tai labai greitai išgerk iki dugno.“ Jis „grąžina“ tą stiklinę atgal, nes skrandis yra sudirgintas. Taip elgtis neteisinga. Gerti reikia mažais gurkšneliais nuolat, kad skystis į organizmą patektų nuosekliai.“
Kol pavyksta tą padaryti, o dar ir sudavus vaistų nuo temperatūros vaikas jaučiasi geriau, tol jūs galite būti namie ir stebėti jo būklę. Pavojingi požymiai būtų, jei, sudavus vaistų nuo temperatūros, ji nekrenta arba ji nukrito, bet vaikas išlieka labai vangus, nesidomi aplinka, elgiasi ne taip, kaip visada. Tėvai dažnai sako: „Vaikas man nepatinka.“ Jie intuityviai jaučia, kad vaiko būklė nenormali. Tuomet reikėtų sunerimti ir kreiptis pagalbos.
Ir klasika – bėrimas. Jeigu pastebėjote, kad karščiuojančiam vaikui atsirado bėrimas, visuomet reikėtų jį parodyti gydytojui ar bent jau pasikonsultuoti.
