Tikai neretai prasideda tuomet, kada vaikui reikia įtempti psichikos jėgas, pvz., pradėjus lankyti vaikų darželį, atsiskyrus nuo mamos, esant nepalankiam psichoemociniam klimatui šeimoje ir t.t.
Tikai paprastai skirstomi į paprastus ir sudėtingus, o vaikams dažniausiai būna paprastieji motoriniai tikai, kurie pasireiškia mirksėjimu, įvairiomis veido grimasomis, kaklo, pečių traukymu, trūkčiojimu.
Vokaliniai arba balsiniai tikai – tai įvairūs gerkliniai garsai, kada vaikas ima krenkšėti, kosčioti, šniurkščioti ir pan. Sudėtingi motoriniai tikai gali pasireikšti įvairiais beprasmiais judesiais, pvz., savo kūno daužymu, šokinėjimu, tupinėjimu, plaukų pešiojimu ir pan.
Kartais būna ir sudėtingi balsiniai tikai – tai raidžių, žodžių, frazių kartojimas, tarp jų echolalija (kažkieno žodžių kartojimas), koprolalija (keiksmažodžių ar kitų socialiai nepriimtinų žodžių kartojimas), palilalija (savo žodžių kartojimas).
Įvairūs statistiniai duomenys rodo, kad nuo 5 iki 24 proc. vaikų kažkada turėjo tiką. Vieni dar ikimokykliniame amžiuje, kiti – vyresniame. Kartais tikai praeina savaime, tačiau užsitęsę lėtiniai tikai pablogina vaiko gyvenimo kokybę, trikdo jo normalų funkcionavimą visose sferose, turi neigiamą poveikį asmenybės raidai.
Atskira lėtinių tikų pasireiškimo forma, trunkanti ilgiau nei vienerius metus, vadinama Tureto sindromu – tai kombinuoti balso ir dauginiai motoriniai tikai (jie gali atsirasti ir ne vienu metu), turintys banguojančią eigą (periodai be tikų ne daugiau 2-3 mėn.), palydimi elgesio ir emocijų sutrikimais.
Tureto sindromas prasideda vidutiniškai apie 7 metų amžiaus vaikams, dažniausiai iki 13 metų, o pagal įvairius šaltinius manifestacijos amžius gali būti iki 18 metų.
Tureto sindromas jau yra klinikinė diagnozė, kuri remiasi anamneze, stebėjimu. Jokios specifinės laboratorinės ir instrumentinės diagnostikos, galinčios patvirtinti šį sindromą nėra. Tiriant neurologiškai, paprastai neurologinės židininės simptomatikos nebūna, galima surasti tik neryškius nespecifinius simptomus – koordinacijos sutrikimus, smulkiosios motorikos nepakankamumą, padidėjusį motorinį aktyvumą. Esant vaikų adaptacijos sunkumams mokykloje, elgesio problemoms, diagnostikai neretai būna taikomi ir psichologiniai testai, įvertinama vaiko asmenybės raida.
Tureto sindromas – tai daugiasimptominė neuropsichiatrinė liga. Maždaug pusė Tureto sindromo atvejų pasireiškia kasmet lydinčiais sutrikimais: įkyrumais, impulsyvumu, dėmesio ir aktyvumo, mokymosi, miego sutrikimais ir kt.
Kaip gydyti?
Tikų gydymas sunkus ir ilgas, tačiau medikai pataria neskubėti taikyti medikamentinio gydymo, o geriausia jį skirti tik tuomet, jei tikai sukelia didelį stresą, veikia vaiko elgesį. Darbas su šeima – vienas iš svarbiausių etapų tikų gydyme, mat labai svarbu išsiaiškinti faktorius, kurie galėjo būti tiko priežastimi.
Stresas ir nuovargis provokuoja, paaštrina tikus. Mažiems vaikams gali būti naudinga žaidimų ar pokalbių terapija, kuri padėtų išspręsti kasdienes problemas.
Anot gydytojų, nė vienas vaistas tikams gydyti nėra idealus tiek efektyvumo, tiek pašalinių reiškinių požiūriu. Todėl skirti juos reikia itin apdairiai, nuolat kontroliuojant ir stebint šalutinių reiškinių atsiradimą, kuriuos gali išprovokuoti medikamentai. Pastaruoju metu atliekama ypatingai daug klinikinių bei neuro-elektrofiziologinių tyrimų, skirtų naujų tikų gydymo metodų paieškoms.
