Kaip vieną pažangiausių švietimo sistemų turinti Suomija kovoja su patyčiomis

Patyčios yra labai rimta problema (ir viena iš tų, kurios tėvai labiausiai bijo), su ja gali susidurti įvairaus amžiaus vaikai.

Fizinio, verbalinio ir emocinio smurto atvejų dabar pasitaiko ir internete. Be to, patyčios nėra vien tik vyresnio amžiaus vaikų bėda: tyrimai parodo, kad šiais laikais patyčių pasitaiko net darželiuose.

Viena iš svarbiausių priežasčių – dėmesio stoka. O vienas iš galimų sprendimų – skatinti kitus moksleivius, kurie mato patyčias, užstoti auką.

Tyrimai parodo, kad dauguma vaikų padeda agresoriui ir jį skatina, greičiausiai iš baimės. Jei aktyviai ir nepadeda agresoriui, tiesiog tyliai ignoruoja faktą. Ir be reikalo, nes, kaip teigiama tyrime, kuris buvo paskelbtas leidinyje „Journal of Consulting and Clinical Psychology", stebėtojai gali labai padėti aukai.

Tyrėjai iš Kalifornijos universiteto Los Andžele (University of California Los Angeles, UCLA) išanalizavo Suomijoje vykdomą programą prieš patyčias, kuri vadinasi „KiVa" (sutrumpinta „kiusaamista vastaan" – „prieš patyčias"). Šioje programoje ne tik pateikiamos rekomendacijos tėvams ir mokytojams, ko reikia imtis kovoje prieš patyčias, bet ir pateikiami patarimai moksleiviams, kurie tampa priekabiavimo prie bendraklasio ar kito vaiko liudininkais.

„Visų pirma mes manome, kad kiekvienas atvejis yra individualus, ir turi būti sprendžiamas su specialistais. Tačiau puiku tai, kad ši visoje šalyje vykdoma programa labai veiksminga ir labai padeda vaikams, kuriems labiausiai reikia pagalbos ", – pranešime spaudai teigia UCLA psichologijos profesorė Jaana Juvonen, kuri patyčių problemą tyrinėja jau daugiau nei 20 metų.
„KiVa" programa pasitelkia tai, ką šiais laikais visi vaikai mėgsta veikti – žaisti internetinius vaizdo žaidimus. Vienas iš žaidimų siūlo žaidėjui pačiam pasirinkti nuotykį.

„Pavyzdžiui, žaidimo veikėjas gali pamatyti patyčių incidentą ir nuspręsti, ką daryti – ginti auką ar elgtis kažkaip kitaip " , – sako „KiVa" tarptautinio projekto vadybininkė Johanna Alanen.

Virtualioje realybėje vaikams suteikiami įvairūs pasirinkimai, kaip apginti auką, ir nuo pasirinkimo priklauso tolesnė žaidimo eiga. Šis žaidimas ugdo norą būti maloniais su kitais moksleiviais. Žaidime taip pat pateikiami patarimai, ką sakyti aukai – tai padeda vaikams išmokti atjausti ir palaikyti patyčių aukas.

Pasak Jaanos Juvonen, jų tyrimai parodo, kad suomių programa veiksminga. Moksleiviai, kurie nuolat patirdavo patyčias, pradėjo palankiau vertinti mokyklos aplinką, pagerėjo jų emocinė ir psichologinė būklė. Vaikai pradėjo noriau lankyti mokyklą ir nebesijautė tokie prislėgti, o tai savo ruožtu nulėmė geresnius akademinius pasiekimus ir geresnius santykius su bendraamžiais.

Suomijos švietimo sistema yra viena sėkmingiausių pasaulyje, tad vertėtų pasimokyti ir iš jų kovos su patyčiomis programos.

Tad kaip galime padėti vaikui, kuris tampa patyčių liudininku? Štai ką galite aptarti su savo vaiku:

- Paklauskite jo, kaip jis jaučiasi, kai pamato, jog prie kažko priekabiaujama. Empatija yra labai svarbus veiksnys, kuris gali paskatinti veikti.

- Aptarkite įvairias patyčių rūšis, pasakykite, kad patyčių pasitaiko ir internete – tai gali būti įžeidžiantys žodžiai, paveikslėliai ar netgi izoliavimas.

- Pasiūlykite vaikui, kad apie patyčias jis pasikalbėtų su draugais. Ką jie kartu, kaip grupė gali padaryti, kad jas sustabdytų? Būnant grupėje, atsiranda daugiau drąsos ir pasitikėjimo.

- Skatinkite vaiką užsistoti auką. Pasakykite, kad patyčias galima sustabdyti greičiau, jei aplinkiniai jų netoleruos.

- Pasakykite vaikui, kad apie incidentą reikia pranešti suaugusiam žmogui, mokytojui ar tėvams. Tai geriau, nei ignoruoti.

- Patyčios nevyksta socialiniame vakuume, ir nėra abejonių, kad kai aplinkiniai nesikiša, įsivyrauja abejingumas. Pedagogų ir tėvų užduotis – kurti sąmoningumu, dalyvavimu ir atsakomybe persmelktą atmosferą, kad galiausiai būtų sukurta saugi aplinka ir patyčių aukai, ir ją ginantiems bendraamžiams. Labai svarbu, kad patyčių netoleruotų visi, ne tik jų aukos.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis