Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Psichologė: kad vaiko vidinis pasaulis būtų tvirtas, jam reikia abiejų tėvų

Po skyrybų dažnai vaikai lieka gyventi su mama, o tėčiui tenka tenkintis pasimatymais „pagal grafiką". Ar įmanoma išlikti tėčiu savo vaikams, tuo tikruoju mylimu autoritetu, kai pasimatymai tokie reti?

Konsultuoja psichologė Ramunė Murauskienė.


Pas mus įprasta, kad po skyrybų vaikai dažnai lieka gyventi su mama. Kaip jaučiasi vaikai retai matydami tėvą?


Kad vaiko vidinis pasaulis būtų tvirtas, jam reikia abiejų tėvų. Skyrybos visada skausmingai paliečia vaiką, net jeigu jos įvyksta kultūringai ir be pykčių. Kad kuo mažiau žalos būtų padaroma mažyliui, reikėtų jam kompensuoti tėčio nebuvimą šalia įvairiomis gražiomis istorijomis, prisiminimais, nuotraukomis apie jį. Jeigu mama tai darys, vaikas jausis laimingesnis.


Įdomu tai, kad iki septynerių metų didelę įtaką vaikui daro mama arba kiti artimieji, kurie su vaiku praleidžia daugiausia laiko.


Po septynerių metų vaikas jau susidaro savo nuomonę apie tėtį ir nebe tiek svarbi tampa mamos nuomonė. Vis dėlto kad ir kokio amžiaus vaikas būtų, mama negali jam pasakoti blogų dalykų apie tėvą, nes padarys didelę žalą vaiko vidiniam pasauliui.


Jeigu po skyrybų vaikai lieka gyventi su mama, tėtis juos mato rečiau. Ar gali jiems išlikti autoritetas?


Žinoma. Juk bendrauti galima ne tik kasdien susitikus. Galima kasryt parašyti žinutę telefonu ar internetu ir palinkėti geros dienos. Galbūt tokios žinutės paskatins mažylį greičiau išmokti skaityti. O jeigu vaikas visai mažas, galima susitarti su buvusia žmona ir užsukti prieš miegą paskaityti pasakos. Dažniausiai moteris prieš nosį vyrui neužtrenkia durų - pats vyras nesiima jokios iniciatyvos. Vyrams kartais geriau nieko neveikti ir paverkšlenti. Arba pasakyti, kad „karma“ bloga, užuot įdėjus bent šiek tiek pastangų pabūti su vaiku daugiau.


Mano patarimas vyrams - labiau veikti: skambinti, rašyti laiškus, net jeigu žinote, kad tik suaugęs vaikas juos galės perskaityti. Nėra pasaulyje tokios galios, kuri iš tėvų galėtų atimti vaikus, tačiau kad būtum vaikams autoritetas ir artimas žmogus, reikia labai labai pasistengti.


Neretai tėčiai sako, kad jiems skirta per mažai laiko bendrauti su savo vaiku po skyrybų. Ar vertėtų dėl to kovoti?


Teismas, skirdamas laiką, kurį tėtis praleis su vaiku, nesigilina į kiekvienos šeimos padėtį ir juo labiau jausmus. Kovoti nereikia, pakanka susitarti. Yra žmonių, kurie net ir po skyrybų galvoja ne tik apie save, bet pirmiausia apie savo vaikus ir susitaria gražiuoju, kada ir kiek laiko tėvai praleis su vaiku. Tačiau, mano nuomone, reikėtų paklausti vaiko, ar jis nori ilgiau ir dažniau pabūti su tėčiu.


Kalbantis mažylis jau sugebės pasakyti: nori to ar ne. Jeigu vaikas jaučia vidinį poreikį būti dažniau su tėčiu, o šis nėra smurtautojas, alkoholikas ar pan., ko gero, nėra priežasčių, kodėl mama neturėtų jam to leisti. Jei vaikai nori, o mama neleidžia jų į papildomus pasimatymus, nesunku atspėti, kad dėl to kenčia mažieji. Brandūs ir išprusę žmonės turėtų susivaldyti ir apsaugoti vaiką nuo neigiamų emocijų.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?