Simonas Urbonas: kaip jaučiasi vyras, išgirdęs žodžius „Brangusis, aš laukiuosi“

Kaip jaučiasi vyras, išgirdęs žinią apie nėštumą, savo tinklaraštyje nuoširdžiai, atvirai ir su humoru aprašė trijų vaikų – Anabelės, Viesulo, Džiugės Auroros tėtis, iniciatyvos „Supertėvai“ sumanytojas viešųjų ryšių specialistas Simonas Urbonas.

Štai kelios ištraukos iš internetinio Simono tinklaraščio: 


Išsprendus testą su dviem juostelėmis apima daug jausmų. Tai didžiulis jaudulys, įsipareigojimas, atsakomybė, sutrikimas, laimė, apmąstymai, supratimas, baimė ir viskas vienu metu. Tiek tau, tiek tavo žmonai. Vyrai lyg ir apsipranta, o moterys pirmuosius mėnesius taip ir lieka su tais visais jausmais iškart. Atmink, tai laikas, kai gali būti nesuprastas, todėl iškart nusiteik, kad bandydamas pajuokauti gali ją ir pravirkdyti. Žinoma, bus keista, kad dabar visus kovinius, biografinius, dokumentinius filmus, kuriuos parsiunti, ji gali paversti dramomis. Bet tai praeis, kaip ir tai, kad jai atrodys, jog ji plaukia laivu ir serga jūros liga. Ir taip kokį mėnesį du ar tris. Svarbiausia – šiuo laiku būti atlaidžiam, supratingam, nuolankiam ir, žinoma, mokėti išklausyti. Išklausyti, ir tik tiek. Jokių bandymų patarinėti. Jei užsimanys „Audriaus picos“, neatkalbinėk ir nesakyk, kad picos ten be skonio, o kai sėsit valgyti, nesupyk, kad ji jau nori bulvių plokštainio. Visada būk pasiruošęs ir tokiems:


– Žinai, dabar taip norėčiau kėdės skonio sumuštinio!


***


Ji jau žvali, jos nekankina jūros liga, išranki maistui, bet ne taip stipriai, kaip norui gerai ir sočiai pavalgyti. Ir tai signalas, kad tu turi pradėti sportuoti intensyviau. Net nepastebėsi, kaip būsi įtrauktas į nereguliaraus, nesuderinto, dažnai greito arba desertiško maisto programą. Tad siūlau nelaukti draugų klausimo, kuris iš jūsų laukiasi, ir iškart eiti nusipirkt sporto klubo abonementą. Bet, nebijok, tu ne vienas, nes kas ketvirtas būsimas tėvelis žmonai laukiantis skundžiasi rytiniu pykinimu, nevalingu noru nuolat užkandžiauti, noru dažniau tvarkyti namus ar suvalgyti ko nors neįprasto ir iki šiol nemėgto. Tai empatija ir paprastai ji būdingesnė vyrams, galintiems pasigirti ypač artimu ryšiu su partnere. Kad ir kaip būtų, ji tau taps vis gražesnė ir tik jai vienai atrodys, kad yra didelė, o ne švytinti moteris, kaip atrodo visiems. Dabar ji tikės tik savimi, tad sakyti, kaip išgražėjai, bus per daug rizikinga:


– Wow, kaip tu gražiai atrodai.


– Aha, tikrai.


– Nu tikrai visa švytinti.


– Visa stora.


– Nu taip gražiai papilnėjusi dabar, bet juk nėščia.


– Taip, nėščia ir stora, bet ačiū.


– Nu neverk, aš ne tą norėjau pasakyti.


***


Jau džiaugiatės besispardančiu pilvuku, o tai daug labiau motyvuoja stengtis daryti viską su dideliu pasitenkinimu. Atrodo, jau pripratai prie nėščios žmonos, kaip lyg iš niekur nieko pradeda ryškėti du esminiai paskutinės dekados bruožai. Tai – „kūdikio smegenėlės“ ir „lizdo sukimo“ sindromas. Gal skamba ir keistai, bet tai – visiška tiesa. Per nėštumą moters smegenys pradeda visai kitaip funkcionuoti. Gal žodžiai „mažiau funkcionuoti“ atrodo tinkamesni, bet jokiais būdais to nesakykite jai. Nuo dabar iki pat gimdymo ji pradės pamiršti, kur pasidėjo raktus, pamiršti jums svarbius pokalbius, pažadus, o jei ieškos telefono laikydama jį rankoje, tiesiog ieškok jo kartu. Tai tikrai rimta. Kitas dalykas, jei tau atrodė, kad nėštumo pradžioje išleidi daug pinigų maistui, tai būk pasiruošęs pabaigoje jų išleisti dar daugiau, nes į jūsų namus atkeliauja „lizdo sukimo“ sindromas. Jei gyveni naujai įrengtame bute, nenustebk, kad jame reikės padaryti pakitimų, gal nupirkti kokią spintą, gal užuolaidas, lovą, gal tiesiog perdažyti butą, o gal... remontą. Per šį laiką pradėsite ilgėtis savo moters, nes, sakau atvirai, naktį pagalvės apkabinimas jai taps daug malonesnis nei tavęs, o ir šiaip tai – laikas, kai išmoksi miegoti ant mažo lovos kraščiuko. Jei neišmoksi, paprasta, keliausi ant sofos. Bet nemanyk, kad esi nereikalingas. Be tavęs jai būtų labai sunku, tik dabar ji visada puškuoja, nes nešioja didelį melioną ir tai daug sunkiau nei vyriškos problemos. O kai pagalvoji, kad tas melionas yra judviejų vaikas, tai – tikrai daug didesnis argumentas, nei jūsų tingėjimas išvalyti grindis, išplauti indus, pagaminti valgyti, neburbėti ar būti geros emocijos pavyzdžiu.


***


Iš 280 nėštumo dienų jūs ant sienos jau užbraukėte beveik visas ir tai tolygu 9 mėnesių tarnybos pabaigai. Turėk tokią viziją, nes tai motyvuos tave visą tarnybos laiką. Išėjęs į vadinamąją laisvę, suprasi, kad tavo ir žmonos nėštumas buvo malonus ir lengvas etapas. Tad mėgaukis, nes paskui „mėgausies“ viskuo dar stipriau, intensyviau, užimčiau, dar labiau be miego, be laiko sau ir, patikėk, kur kas įdomiau (sudėtingiau).


***


Kas padėjo ištverti visa tai, apie ką rašote, kad „bet ir tai praeis...“ Draugai, pomėgiai, darbas?


Jau nepamenu, kas padėjo sunkiausiu metu, nes kai „nueina“ nuovargis, imi manyti, kad tai buvo nuostabiausias metas. Tad dabar nėštumas man atrodo tik „gėlytės“, palyginti su augančių vaikų poreikiais ir ribų išbandymu.


Kaip įsivaizdavote, kas yra tas nėštumas, ir kokia pasirodė esanti tikrovė?


Įsivaizdavau, kad nėštumas yra fiziškai daug sunkesnis procesas, bet mano žmona būdama nėščia pastatė namus, baigė mokslus, apsigynė magistrinį darbą, dalyvavo rinkimuose, keliavo po pasaulį ir darė visko dar daugiau, tad tikrasis vaizdas, matyt, labai indvidualus ir kiekviena moteris vis kitaip išgyvena skirtingus nėštumus, tad man pasisekė, nes jie buvo tikrai įkvepiantys. 


Ar tikrai graži besilaukianti moteris? Moterims visi sako, jog jos atrodo lyg deivės ir jos tuo neva tiki, kad nenuviltų kitų ar nepasirodytų nejautrios ypatingą metą, tačiau žiūrėdamos į veid­rodį dažniausiai jaučiasi ir mato save kitaip...


Per nėštumą moteris išsiskleidžia. Ji tampa kerinti. Kai praeina pirmi sunkieji nėštumo mėnesiai, kai

moteris atranda jėgų, lyg ji būtų superherojė, kai dar nepupši ir kiekvieną dieną nelaukia gimdymo, tas nėštumo metas man yra pats gražiausias visomis prasmėmis. Aš dažniau, būdamas vyras, nužvelgiu nėščią laimingą moterį nei tiesiog laimingą. 


Moteris jaučia, kaip keičiasi fiziškai, emociškai, pakinta jos santykis su kitais. Ar keičiasi vyras?


Vyras keičiasi, jei nori keistis, arba keičiasi, jei nesupranta, kad ir jam tai daro įtaką. Manau, kad nėštumas keičia abu – vyrą ir moterį. Juk tuoj tapsi atsakingas ne tik už save, o tai – didelė – ir dar viso gyvenimo pareiga. Žmogų keičia darbas, draugai, nauja mašina, bet vaiko laukimas keičia labiausiai.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis