„Vyrai turi daugiau kantrybės“

„Per nėštumą tris kartus grėsė persileidimas, nuo įtampos „važiavo stogas“ ir tik vyro buvimas šalia padėjo išlaikyti sveiką protą, neprarasti vilties. Jis kiekvieną dieną po darbo lėkė pas mane į ligoninę, nešė vaisius ir saldumynus. Kai vaikas pilvuke pradėjo spardytis, abiem buvo smagu vakarais sugulus žiūrėti televizorių ir jausti vaiko judesius. Vyras padėdavo galvą ant pilvo ir kalbėdavo su mažyliu, kartais juokais liepdavo jam daugiau spardytis, nes atsieit aš tą dieną buvau negera. Abu pirkom vaiko lovytę, drabužėlius. Juokas imdavo, kai jis lyg skudurinė Onutė sakydavo: „Parodyk tą, parodyk aną, o, šitas „žiponiukas“ gražus…“ Gimdėme kartu. Vyras per sąrėmius trynė man nugarą, padėjo kaip tik galėjo. Pirmom dienom ligoninėj abu drebančiom rankom laikėm vaiką - vyras bijojo jį sulaužyt. Pirmos maudynės šiandien atrodo tokios juokingos, visai nepanašios į dabartines. Dabar vaikas vos išgirdęs rakinamas duris pradeda krykštauti, nes žino, kad grįžo tėtė. Kartais net pikta būna, kad aš visą dieną su sūnum, o jis taip džiaugsmingai pasitinka tėtį. Manau, kad vyrai turi daugiau kantrybės, štai mūsiškis leidžia sūnui patampyt už nosies, kuri yra ilgesnė už mamos ir vaikui lengviau ją nustvert. Nesakau, kad mūsų tėvelis idealus, toli gražu. Pirštų galais galiu suskaičiuoti kartus, kai keitė sauskelnes, maitino sūnų. Tačiau žinau, kad nutikus bėdai jis visada liks blaivaus proto, pasirūpins savo šeimyna“. 

„Tėtis retai būna namie“

„Jis nėra iš tų, kurie keliasi naktimis prie kūdikio ar išeina tėvystės atostogų. Žinoma, kai man neužteko kantrybės, jis kelias naktis migdė, ramino mažylę, tačiau daryti tai nuolat atsisakė. Kelis kartus yra keitęs ir sauskelnes, nors dažniausiai pamiršta, kad tai reikia daryti. Kartą grįžusi iš parduotuvės radau mažylę pilnomis sauskelnėmis „didžiojo reikaliuko“. O tėtis ramiai sėdėjo ant sofos. „Nepastebėjau“, - sakė, nors dukrytės nugarytė ir kojytės buvo ištepliotos. Kitą kartą radau jau nurengtą: tėtis laiko dukters kojytes iškėlęs į viršų ir laukia, kada grįšiu užpakaliuko valyti. O jei būčiau užtrukusi ilgiau? Tačiau visa tai smulkmenos! Mūsų tėtis retai būna namie, nes dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Labai jo pasiilgstame ir laukiame“. 

„Vyras džiūgavo sužinojęs, kad bus tėtis“

„Vaiko labai norėjome, todėl vyras džiūgavo vos sužinojęs, kad laukiuosi. Kad gims sūnus, sužinojome anksti, vardą sugalvojo tėvelis. Jis dalyvavo gimdant (nebuvo net minties, kad nedalyvaus) ir pirmas pamatęs tik gimusį sūnų, „ieškojo“ panašumų į save. Nuo pirmų dienų vyras naujagimį be baimės nešiojo ant rankų, keitė sauskelnes, rengė. Maudant tėčio pareiga - pripilti vonelę vandens, palaikyti vaiko galvytę, kartais nušluostyti po maudynių. Vėliau tėtė įsidrąsino net nagus sūnui nukirpti. Kai mažylį suriesdavo pilvo pūtimo skausmai, vyras jį iki 3 val. nakties nešiodavo. Na ir kas, kad į darbą jam 7 val. ryto“.

„Tėtis dirba „juodesnius“ darbus“

Kai sužinojome, kad laukiuosi, kartu skaitėme knygas ir žurnalus apie nėštumą, drauge lankėme nėščiųjų kursus ir mokėmės kvėpuoti per būsimą gimdymą. Pamenu, buvo linksma ir gera per kursus į vadovės užduodamus klausimus atsakymus žinojo ne būsimos mamos, o vyras! Labai juo didžiavausi! Gimdymo metu jis mane palaikė: iš pradžių vis stengėsi mane linksminti, o prasidėjus sąrėmiams priminė, kaip reikia taisyklingai kvėpuoti. Po gimdymo vyras išėjo atostogų, todėl visi trys leidome ir dienas, ir naktis. Štai pirmas savaites sauskelnes sūnui keitė tik tėtis, vis pajuokaudamas: „Mamytė, kaip tikra inteligentė, sūnų pamaitina, užmigdo, o aš dirbu „juodesnius darbelius“ - sauskelnes keičiu, bambą prižiūriu.“ 

„Pats nuostabiausias tėtis“

„Apie dalyvavimą gimdyme su saviškiu diskutavom ne kartą. Girdėjau, kad kartais vyras po gimdymo nustoja geisti savo moters. Nerimavau, todėl nusprendžiau paklausti vyro nuomonės. Jis mane įtikino, kad gimdymas drauge jo požiūrio į seksualinį gyvenimą nepakeis. Aš juo pasitikėjau, todėl gimdėme kartu. Vyras nukirpo virkštelę mūsų dukrytei ir pirmas paėmė ją į rankas. Kitą dieną jis į ligoninę atnešė puokštę rožinių rožių ir padėkojo už dukrytę. Buvo labai malonu. Kol atsigavau po gimdymo, jis ir pietus ruošė, ir po parduotuves lakstė. Iki keturių mėnesių vyras maudydavo dukrelę vienas. Vėliau ji paaugo, pasidarė labai judri, todėl dabar padedu ir aš. Jis pats nuostabiausias tėtis!“

„Tėtis vaiko gyvenime yra lygiai toks pats svarbus kaip ir mama“

„Sakoma, kad motinystės jausmas įgimtas, o tėvystės - įgyjamas. Ir pritariu, ir ne. Kai vyras pirmas pakeitė sauskelnes, suvystė jį, suabejojau, ar būčiau padariusi geriau. Taip pat šauniai sekėsi, kai palikau savaitės kūdikį jo globai ir pati išbėgau į miestą „atnaujinti“ savo garderobo. Kai grįžau, abu mano vyrai snaudė. Nors sūnui pusė metų, dar nė karto jo nemaudžiau pati. Vyras puikiai susitvarko, o man įdomu žiūrėti, kaip abiem smagu. Vis dėlto drįstu sakyti, kad naktį tik mama gali pajusti kiekvieną krustelėjimą, vyrai miega giliau.“