Lina klausia:
„Esu išsiskyrusi, auginu vaiką, visas mano laikas ir dėmesys yra jam. Man svarbu jį mokyti, skirti laiko bendrai veiklai. Mes visada kartu, gaminame valgyti, keliaujame kartu. Neturiu galimybės palikti su kažkuo vaiko, jis dar neina į lopšelį, labai prisirišęs prie manęs. Tėtis, kurį mato keliskart per mėnesį, atveža dovanų, pasiima į kelionę su pramogomis ir grįžta tos pačios dienos vakare. Kitą dieną tėtis tik telefoną maigo, jis neišreiškia noro bendrai veiklai, jo manymu, vaikui užtenka ir vienos dienos pasimatyti su tėčiu. Berniukas dar labai mažas, jis nemoka pats užsiimti žaidimais, jam visada smagu kartu žaisti, kartu kurti. Vaikas visada laukia tėčio.
Aš vis save pagaunu galvojant, į ką berniukas lygiuosis, ką vaikas pasiims iš tėčio kaip pavyzdį. Ar tėtį, kaip autoritetą gali pakeisti ateityje, pavyzdžiui, jo būrelio treneris. Labai gaila, bet nėra dėdžių, kurie užsiimtų su vaiku, skirtų jam laiko“.
Atsako psichologė Kristina Valkauskienė iš Psichologinės sveikatos centro (www.psichologokabinetas.lt)
Ačiū, Lina, kad pasidalinote savo rūpesčiu. Džiugu, kad su savo mažyliu turite stiprų ryšį ir skiriate jam daug dėmesio. Panašu, kad tai neturėtų būti lengva, nes juo rūpinatės viena, diena iš dienos turbūt neatrandate laiko ir sau.
Dažnai net ir kartu gyvenančiose šeimose iškyla sunkumų dėl nevienodo požiūrio į vaikų auklėjimą, su jais praleidžiamo laiko, tad natūralu, kad skyrybų atveju, kuomet tėvai negyvena kartu, problemų dėl to gali kilti dar daugiau. Suprantamas Jūsų nerimas dėl mažylio ateities, noras, kad vaiko tėtis su juo praleistų daugiau laiko ir nusivylimas, pyktis, kai vyras elgiasi savaip. Ką gi daryti, kad vaikas turėtų autoritetą, vyrą, iš kurio galėtų imti pavyzdį, mokytis?
Pirmiausia siūlyčiau atvirai pasikalbėti su vaiko tėčiu apie tai, kas jus neramina. Labai svarbu palikti nuošalyje nuoskaudas, tarpusavio nesutarimus. Nepaisant to, kad judu jau nebe pora, jūs likote mama ir tėtis. Nuo to, kokie bus jūsų tarpusavio santykiai, labai priklausys ir vaiko ateitis. Įsivaizduokite, kad esate pagarbiai bei dalykiškai bendraujantys verslo partneriai, o vaikas - jūsų bendras projektas, t. y., tai, kas jums abiem rūpi ir dėl ko esate priversti bendradarbiauti. Tik nuoširdžiai, be kaltinimų išsakius savo susirūpinimą gali pavykti pasikalbėti ir geriau suprasti, kodėl vyras elgiasi taip, o ne kitaip. Galbūt jis galvoja, kad tokiam mažam vaikui svarbesnė mama ir tų kelių dienų per mėnesį mažyliui pabūti su tėčiu visiškai užtenka? Gal ateityje, kai vaikas daugiau kalbės, bus savarankiškesnis, tėtis planuoja su juo leisti daugiau laiko, kartu žaisti futbolą ar kitus aktyvius žaidimus? O gal taip retai matant sūnų jam sudėtinga ilgesnį laiką būti kartu, mažiau pažįstant berniuką sunku sugalvoti, ką su juo veikti? Gal jam reikia jūsų pagalbos, patarimų, nes tai, kas Jums auginant, kasdien būnant su vaiku atrodo savaime aiškūs dalykai, tėčiui gali būti ne taip savaime suprantama? Pasikalbėkite, supraskite, kokius įsitikinimus, lūkesčius vaiko auklėjimo atžvilgiu turi jo tėtis ir spręskite kartu, ką galima būtų daryti kitaip, kad berniukas augtų laimingas. Tikiu, kad abu to labai norite!
Tiek berniukų, tiek mergaičių gyvenime tėtis yra tiek pat svarbus asmuo, kaip ir mama. Jūs teisingai pastebėjote, kad berniukui reikia ne tik tėviškos meilės, dėmesio, bet ir autoriteto, vyro, iš kurio jis galės mokytis. Ir treneris, ir mokytojas gali juo tapti, tačiau, Lina, jūsų sūnelis visgi turi tėtį, kuris jį aplanko, bendrauja su juo taip, kaip moka, tiek, kiek gali. Tad jeigu kalbantis su vaiko tėčiu jums ir nepavyktų pasiekti norimo kompromiso, nenusiminkite, nes net ir tie keli kartai per mėnesį vaikui yra labai svarbūs. Leiskite tėčiui bendrauti su sūnumi tiek, kiek jis nori, ir tiek, kiek jis gali. Įtraukite tėtį į vaiko gyvenimą net ir per atstumą: pasiūlykite mažyliui jam paskambinti, atsiųskite jam berniuko nuotraukų, kad matytų, kuo vaikas kasdien gyvena, kad geriau jį pažintų ir suprastų. Bendrai priimkite svarbius mažylio gyvenime sprendimus: kokį darželį, kokius būrelius jis lankys, kaip ir kur švęs gimtadienį ir pan. Vaikas paaugęs jau galės pats imtis iniciatyvos bendraudamas su tėčiu, pats pasakys savo lūkesčius, norus, ką kartu nori veikti ir tėčiui su juo bendrauti bus vis lengviau.
Linkiu jums, Lina, sėkmės. Šiuo metu jūsų mažylis turi mamą ir tėtį, kurie abu jį myli, nors tai kiekvienas ir daro savaip. Tikiu, jums visiems trims pavyks priimti teisingus sprendimus.
Straipsnis yra informacinės kampanijos „Iš kantrybės neišvedama. Iš kantrybės išeinama" dalis. VšĮ Psichologinės sveikatos centras drauge su TavoVaikas.lt siekia supažindinti tėvus su vaikų netinkamo elgesio priežastimis ir galimais pozityviais jų sprendimo būdais.
